Vienas dvasinis mokytojas kartą pasakė: „Neieškokite realybės ir tikrovės. Patys tapkite realiais ir tikrais“. Ir štai ši frazė turi tiesioginį ryšį su meile. Žmonės ieško idealių partnerių, nori tikros meilės, pergyvena dėl to, myli juos ar ne, tačiau nedaugelis susimąsto apie tai, kas yra jie patys.
Ar jie išvis pasiruošę meilei?
Yra mažiausiai 3 sąlygos, kurias būtina atitikti, kad atsirastų tikra meilė.
Vienatvė
Iš tiesų mylėti gali tik tas žmogus, kuriam gera vienam su savimi ir jis nesiekia pabėgti nuo savo vienatvės. Juk būtent vienatvėje mes galime papildyti save, susiimti ir paskui dalintis šia būsena su žmonėmis.
Jei žmogus nesugeba būti vienatvėje ir jam nuo to blogai, tada jis kabinsis į partnerį. Ir tai bus dviejų kaulytojų santykiai – jie prašo meilės vienas iš kito ir nieko negali duoti mainais. Negali,
nes patys tušti.
Ir jie vengia savo vienatvės, kad užpildytų šią tuštumą santykiais. Dėl to tokiuose santykiuose amžinas nepasitenkinimas, begaliniai lūkesčiai ir nusivylimai.
O jei žmogus moka mėgautis buvimu su savimi, jis nenusivils ir nieko nesitikės. Jis bet kuriuo
atveju patenkintas, nepriklausomai nuo to, turi santykius ar ne.
Noro nebuvimas
Jūs galėjote pastebėti tokį faktą: santykiai dažniausiai atsiranda tada, kai tau jų nereikia ir tau
išvis vienodai, turėsi tu juos ar ne. Todėl kad jei tau jų reikia, tai bus taip, kaip aprašiau
aukščiau.
Meilė taipogi ateina tada, kai jos tau nereikia ir tu jos neieškai. Todėl kad meilė gali ateiti pas
patenkintą ir pilnavertį žmogų. O pats paieškų faktas jau kalba apie trūkumą.
Negalvoti apie ateitį
Kai pas žmones atsiranda meilės prošvaistė, jiems norisi ją išlaikyti. Ir tada jie pradeda planuoti ateitį.
Tačiau meilės realybė tokia, kad ji neturi jokios ateities. Bus ji rytoj ar ne – niekas nežino. Ji
ateina ir išeina, kai pati užsimano ir mes neturime sugebėjimų ją valdyti. O jei mes bandome tą daryti, tai priartiname jos išnykimo akimirką.
Reikia tiesiog priimti faktą: meilė – pavojingas dalykas, kadangi neturi jokių garantijų. Ji
egzistuoja tik dabartyje, tik dabar. Ir partneriai, priimantys šį pavojų, pradeda gyventi labai
intensyviai. Jų santykiai tampa gilūs, jie vertina vienas kitą.
Ir iš tiesų dabarties daugiau nei pakankamai, juk meilė duoda tokį gilų pasitenkinimą. Visos
mintys apie ateitį kyla iš baimės ir godumo.
