Vietoje aiškinimo parodykite…
Daugumoje atvejų buities darbai gula ant moters pečių. O jei namuose yra vaikų, tai jaukus jūsų lizdelis gali pavirsti karo veiksmų zona. Todėl taip apmaudu vakare girdėti retorinį vyro klausimą:
„O ką tu šiandien veikei?“ šios istorijos herojė praktiškai parodė, kuo gali pavirsti namai, nors vieną dieną nustojus atlikti „nematomus“ darbus. Paskui tie darbai pasirodo netgi labai matomi…
Vyras grįžo iš darbo ir pamatė, kad visi 3 vaikai namo kieme – ir iki šiol su pižamomis! Jie žaidė purve su tuščiomis maisto dėžutėmis ir visur voliojosi šiukšlės. Žmonos automobilio durelės buvo atidarytos kaip ir namo durys. Šuns niekur nebuvo. Prieškambaryje buvo dar daugiau chaoso. Šviesa įjungta ir prie vienos sienos gulėjo antklodžių gumulas.
Svetainėje televizorius dirbo visu garsu ir kambaryje buvo pilna žaislų bei rūbų. Kriauklė pilna nešvarių lėkščių ir puodų, pusryčių likučiai gulėjo ant stalo, šaldytuvo durys atlapotos, šunų maistas voliojosi ant grindų, po stalu gulėjo stiklo šukės ir nedidelė krūvelė smėlio.
Vyras nuskubėjo laiptais aukštyn, žengdamas per žaislus ir didžiules drabužių krūvas, ieškoti žmonos.
Jis išsigando, kad ji susirgo ar nutiko kažkas rimto. Ant grindų pamatė vandenį, kuris bėgo iš po vonios durų.
Kai pažvelgė į vonią, pamatė betvarkę: drėgnus rankšluosčius, muilą ir putas bei daugybę žaislų, išmėtytų ant grindų. Keliolika metrų tualetinio popieriaus gulėjo krūvoje, sienos ir veidrodis buvo išteplioti dantų pasta.
Jis nuskubėjo į miegamąjį. Ten pamatė, kad žmona guli lovoje. Ji buvo su pižama ir skaitė knygą. Ji pažvelgė į jį ir nusišypsojo. Paskui paklausė, kaip praėjo jo diena.
Jis atrodė sutrikęs ir paklausė:
– Kas čia nutiko?
Ji vėl nusišypsojo ir tarė:
– Tu kasdien po darbo klausi manęs, ką aš šiandien veikiau?
– Taip, – nesuprasdamas atsakė vyras.
– Tai štai – šiandien aš nieko neveikiau!
