Ankstyvą rytą, kai Ching Ši vaikštinėjo su savo mokiniu po sodą, prie jų priėjo jaunuolis. Šiek tiek drovėdamasis, jis pasveikino Ching Ši ir jo mokinį, o paskui paklausė:
– Mokytojau, aš labai myliu vieną merginą, ir mūsų tėvai ne prieš, kad mes susituoktume, bet mane užvaldo baimės ir abejonės.
– Ko tu nerimauji ir ko tu bijai? – paklausė Ching Ši.
– Aš bijau nusivilti ja šeimyniniame gyvenime…juk aš negaliu iš anksto žinoti, kad elgiuosi teisingai, – atsakė valstietis.
– Grįžk namo ir vesk tą merginą, jeigu tu myli ir jūsų meilė abipusė, – atsakė Ching Ši.
Po to, kai jaunuolis, padėkojęs išminčiui už patarimą, išėjo, mokinys paklausė:
– Sakyk, Mokytojau, kodėl tu patarei jaunuoliui vesti, jei jis bijo nusivylimo. Argi neverta jam palaukti ir atidėti sutuoktuves?
– Taip mąstydamas, tu pamiršti, kad nusivylimas – pernelyg maža kaina už galimą laimę,- atsakė Ching Ši šypsodamasis.
