Mes su drauge nesimatėme pernelyg seniai. Susitikome, pasikalbėjome. Ir čia ji man papasakojo vieną istoriją, nutikusią jų šeimoje visai neseniai. Žodžiu, jie pasiturinti šeima.
Jie su vyru dirba, o dukraиmokosi. Ji – vienintelis vaikas šeimoje, todėl tėvai daro dėl jos absoliučiai viską. Jie gyvena 2 kambarių bute. Dukra mokosi.
Kiekvieną vakarą grįžta namo, vakarieniauja, maždaug valandą žiūri televizorių ir gulasi miegoti.
Draugė didžiuojasi savo dukra, ji labai išauklėta, gerai mokosi, mokykloje negauna pastabų ir svarbiausia, padeda jai namuose.
Draugė žiūrėjo į kitus vaikus ir džiaugėsi, kad jos dukra tokia gera. Tačiau kartą po mokyklos Nikolė negrįžo namo. Tėvai pralaukė iki 10 vakaro ir ėmė jaudintis.
Nikolė neatsakė į tėvų skambučius. Jos draugai nieko apie ją nežinojo. Staiga Andželikai paskambino jos teta ir pasakė, kad Nikolė pas ją ir prašė, kad jiems apie tai nesakytų.
Andželika nustebo. Kodėl gi dukra nuėjo pas jos tetą? Jos butas vieno kambario, senas. Ten juk Nikolė neturi savo kambario. Draugė greitai susiruošė ir nuvažiavo pas tetą. Atvažiavusi paklausė dukters, kodėl ji iš jų išėjo ir nieko nepasakė.
Nikolė tiesiog įjungė telefono įrašą ir davė Andželikai paklausyti. Ji įrašė eilinį tėvų pokalbį per vakarienę. Iš tiesų jie galvoja, kad tiesiog kalbasi prie stalo, tačiau įraše buvo girdėti, kaip jie barasi ir taip kiekvieną dieną.
Dar Nikolė parodė, kaip jie ruošiasi į sodą. Kaip šaukia vienas ant kito, bet patys to nepastebi.
Teta pažiūrėjo į Andželiką ir nieko negalėjo pasakyti. Andželika pažadėjo Nikolei, kad jie su tėčiu pasikeis.
Jie kalbėsis kitaip. Grįžusi namo, Andželika viską papasakojo vyrui, o Nikolė įjungė įrašą; išklausęs nuo pradžios iki galo, vyras irgi suprato, kad kalbėjo ne taip, kaip reikia.
Dabar vakarienės metu jie įdėmiai stebi, kaip kalbasi.
