Mano brangieji, jei skaitote šias eilutes, tai reiškia, kad man jau nepavyko jums pasakyti visko, ką norėjau. Nepavyko pamatyti, kaip augote, brendote ir tapote tais, kuriais visada tikėjau, kad būsite – sąžiningais, gerais ir drąsiais žmonėmis.
Šį laišką rašau su šiluma ir viltimi, kad jis taps jūsų žvaigžde, vedančia sunkiomis gyvenimo akimirkomis, kai ieškosite atsakymų į sudėtingus klausimus.
Gyvenau ilgą gyvenimą ir negaliu sakyti, kad jis buvo lengvas. Buvo dienų, kai atrodė, kad viskas aplink griūva, ir jėgos mane palieka. Bet būtent tokiomis akimirkomis prisimindavau tuos, kuriuos mylėjau, savo artimuosius, ateitį, kurią kūrėme kartu.
Ir tai suteikdavo man jėgų eiti toliau, šypsotis, pakilti po nesėkmių. Jumyse, mano brangieji, aš matau šios vilties, šviesos ir mūsų šeimos ateities tęstinumą.
Kai susidursite su sunkumais, o tokių momentų tikrai bus, prašau jūsų prisiminti: joks skausmas netrunka amžinai. Viskas praeina – tiek džiaugsmai, tiek liūdesiai. Gyvenimas – tai šviesių ir tamsių linijų kaita, ir jūsų užduotis – nebijoti eiti per jas.
Nebijokite klaidų. Nebijokite kritimų. Būtent jie daro jus stipresniais, suteikia galimybę mokytis ir tapti geresniais. Niekada nemanykite, kad jums nepavyks. Visada galėsite atsikelti ir eiti toliau, jei jūsų širdyje bus meilė ir tikėjimas.
Noriu, kad žinotumėte: branginkite tuos, kurie yra šalia jūsų. Draugai, artimieji, mylimieji – tai tie, kurie padarys jūsų gyvenimą tikrai turtingą. Galbūt su laiku turėsite daug įvairių dalykų, pasiekimų ir pergalių.
Bet nė vienas iš jų neprilygs žmogaus šilumai, kuris pasiruošęs būti su jumis, palaikyti jus, laikyti jūsų ranką sunkiu momentu. Tai ir yra tikra laimė – paprastuose, tyliuose buvimo kartu momentuose.
Supraskite, mano brangieji, kad laikas – tai vertingiausias dalykas, kurį turime. Dažnai galvodavau, kaip norėčiau praleisti daugiau laiko su jumis, pamatyti, kaip juokiatės, mokotės ir bręstate.
Galbūt nepavyko padaryti visko, ką planavau. Bet kiekviena akimirka, praleista šalia jūsų, man buvo neįkainojama dovana. Prašau jūsų – nešvaistykite savo laiko veltui. Vertinkite kiekvieną minutę, kiekvieną momentą. Mylėkite ir gyvenkite taip, kad paskui nieko nesigailėtumėte.
Gyvenime bus momentų, kai jums atrodys, kad lengviau pasiduoti, nei toliau kovoti. Būti stipriam – tai ne visada nugalėti. Būti stipriam – tai nepasiduoti, net kai atrodo, kad tai vienintelis kelias.
Noriu, kad prisimintumėte vieną dalyką: drąsa – tai ne baimės nebuvimas. Drąsa – tai gebėjimas žengti pirmyn nepaisant jos. Nebijokite siekti savo svajonių, net jei visas pasaulis bus prieš jus. Tikėkite savimi, ir tada visas pasaulis patikės jumis.
Jūs – mano pasididžiavimas, mano įkvėpimas, mano mylimieji. Kiekvieną rytą, pabudęs, galvodavau apie tai, kaip norėčiau jus matyti suaugusius, girdėti jūsų juoką, pajusti jūsų šilumą.
Bet jei taip nenutiks, tegul šios eilutės jums primins, kad aš visada esu šalia jūsų – jūsų mintyse, jūsų kraujyje, jūsų atmintyje. Mano meilė jums gyvens amžinai, nesvarbu, ar esu šalia fiziškai, ar tik jūsų širdyse.
Nepamirškite žiūrėti į žvaigždes. Prisiminkite, kad kažkur ten, tarp jų, yra viena, kuri šviečia būtent jums, primindama, kad jus myli, kad už jus visada stebi. Ir kai jums bus sunku, pažiūrėkite į dangų.
Aš visada būsiu šalia jūsų – šviesiame žvaigždės mirgėjime, tylioje vėjo šnekėjime, kiekviename lape, kuris kris po jūsų kojomis.
Atsisveikinu, mano brangieji. Saugokite vienas kitą, vertinkite kiekvieną akimirką, nebijokite svajoti ir eiti pirmyn, nesvarbu, kokios sunkios būtų keliai.
Didžiuojuosi jumis, ir aš visada būsiu šalia jūsų – jūsų širdyje, jūsų veiksmuose, jūsų meilėje gyvenimui.
Su begaline meile,
Jūsų senelis Jonas
