Kaip toji, kuri išėjo iš šeimos pas kitą vyrą ir sukėlė santuokos griūtį, žinojau, kad teks sumokėti vyrui kompensaciją už sudaužytą širdį.
Kai reguliavome skyrybų klausimus, Markas neleido pasiimti mūsų sūnaus, o sūnus ir pats panoro gyventi su tėvu. Nors tai ir buvo skaudu, negalėjau jo įkalbėti, nei išsivesti jėga.
Todėl pervesdavau jiems pinigų kartą ar du per mėnesį, taigi, mano buvęs vyras išėjo iš darbo ir ėmė gyventi už mano pinigus.
Kai sūnus paaugo, tėvas lepino jį brangia technika, maistu iš kavinės ir nuolatinėmis kelionėmis.
Jis kaltino mane, kad neduodu pakankamai pinigų, įsitikindamas, kad sūnus
girdi.
Dabartinis mano vyras pasiūlė taupyti sūnaus ateičiai, o ne išlaidauti visai šiai nereikalingai prabangai. Pranešiau buvusiajam apie savo sprendimą ir pasakiau, kad jam laikas prisiimti kai kurias išlaidas.
Sūnaus tėvas grasino paduoti mane į teismą už alimentų nemokėjimą, tačiau žinojau, kad jis nieko nepasieks, nes pats kelis metus nedirbo ir gyveno už mano pinigus. Nepaisant to, vis tiek jaučiausi vienintelė pralaimėjusi, kai nustojau duoti jiems pinigų.
Sūnus dabar nekenčia manęs dar labiau ir galvoja, kad nenoriu padėti jo bedarbiui tėvui. Man tai labai sunki situacija, bet aš žinau, kad priėmiau
teisingą sprendimą dėl sūnaus ateities.
