Jis su viltimi žvelgė jiems pavymui. Tėvai ėjo į lėktuvą – jiems reikėjo skristi

6117
Patinka? Duok Like!

— Renkis, Tioma, greičiau!

Moteris skubino berniuką. Vyras taip pat kuitėsi šalia:  bandė padėti apsiauti batus. Berniukas žiūrėjo į ją liūdnomis akimis, pilnomis nusivylimo ir ilgesio. Jo žydros akys sekė moters akis, kurios bijojo sutikti berniuko žvilgsnį.

— Lena, kada manęs atvažiuosite? – Tioma su viltimi žiūrėjo į ją.

— greitai, berniuk mano… po trijų dienų! Nespėsi ir apsiprasti, o mes jau atvažiuosim tavęs…

Ji atidavė lagaminą su jo daiktais auklėtojai, kuri visą tą laiką juos stebėjo. Vaiką ruošėsi atiduoti į vaikų namus. Kažkada seniai jie jį pasiėmė iš ten ir auklėjo. Berniukas buvo nuostabiausia, kas galėjo būti jų gyvenime. Tačiau štai dabar jiems reikia kažkur išskristi. Jie nusprendė vaiką grąžinti į vaikų namus. Neišdrįso jam pasakyti, kad jie jo nesugrįš, tiesiog paliko jam viltį.

Tioma apkabino mamą:

— Aš tave myliu…

Ji atsargiai apkabino jį, tada smarkiau, tada dar smarkiau:

— Ir aš tave!

Tioma įėjo į bendrą kambarį. Visi vaikai atsisuko pasižiūrėti į „sūnų palaidūną“, o tas atsisėdo prie laisvo stalelio, kaip niekur nieko ir ėmė valgyti košę. Prie jo priėjo auklėtoja:

— Na kaip tu?

— Gerai, — pilna burna atsakė berniukas. – Pažadėjo grįžti po 3 dienų.

— Taip, taip!

Ji išėjo pas tėvus ir pasikalbėjo su jais. Jai nepatiko, kad berniuką taip paprastai grąžina. Ji piktinosi, kad jie pasėjo jame vilties grūdą, pasakę, kad grįš po 3 dienų. Juk visi puikiai žinojo, kad jie daugiau nebegrįš jo pasiimti. Berniukas turėjo išmokti gyventi be jų. Jei viską iškart supras, bus geriau.

Jie išėjo. Jiems lėktuvas!

Tioma lėtai nuėjo į kambarį, nusirengė ir atsigulė miegoti. Dvi valandas jis malėsi lovoje – miegoti negalėjo. Ryte visi vaikai triukšmingai sukilo iš savo lovų ir nudūmė praustis. Tioma lėtai atsikėlė ir nuėjo į bendrą kambarį, kur jį pasikvietė auklėtoja.

Kai tik jis atidarė duris, pamatė priešais savo tėvus: jie sugrįžo jo pasiimti:

— bet juk dar nepraėjo 3 dienos, – pasakė berniukas.

— Žinau, mielasis. Mes negalėjome be tavęs išskristi. Dabar tik su tavim! – apkabino jį tėvai.

Auklėtoja tyliai verkė, nusisukusi į spintos pusę, ir greitai rinko berniuko daiktus.

Visas svetainės turinys priklauso autoriams. Visos teisės apsaugotos. Mūsų tinklalapyje talpinami tik pramoginio pobūdžio straipsniai, surinkti iš visos planetos. Tinklalapio redakcija neatsako už duomenų tikslumą ir aktualumą. Kai kuriuose straipsniuose gali būti netikslių rekomendacijų ir patarimų, galinčių suklaidinti, todėl būtinai pasikonsultuokite su to profilio specialistu, prieš išbandydami.
Patinka? Duok Like!

Warning: A non-numeric value encountered in /var/www/sketislt/data/www/sketis.lt/wp-content/themes/Newspaper/includes/wp_booster/td_block.php on line 353