- Jūs pradėsite labiau suprasti šeimos svarbą.
Juk niekas jūsų nemylės taip pat stipriai ir besąlygiškai, kaip jie. Atminkite – net kai jie jus už kažką smerkė, ir jūs smarkiai pykotės, jie nors kartą nusisuko nuo jūsų iš tikrųjų? Ne.
- Jums bus labai sunku pakelti šį praradimą.
Kaskart, kai jūs susirgsite, jūs su sielvartu suprasite, kad jūsų mama ar tėtis jau niekada neapklos jūsų antklode, neišvirs jums karšto sultinio ir nepabučiuos prieš miegą. Nors jums to norėsis labiau už viską gyvenime.
- Jums bus labai gaila, kad jie nepamatys savo anūkų ir proanūkių.
Šeimos nuotraukos, kurių jūs niekada nenufotografuosite, šventės, kurių negalėsite praleisti kartu…Prieš jus drieksis visas gyvenimas, kuriame jūs galėtumėte tiek padaryti kartu -galėtumėte, bet jau nebepadarysite.
- Jūs negalėsite ramiai klausytis, kaip kas nors skundžiasi tėvais.
Jūs atiduotumėte viską, kad galėtumėte dar kartą išgirsti savo mamos balsą telefonu – tegu ji bara jus nors ir kelias valandas iš eilės.
- Skausmas niekur nedings.
Būkite pasiruošę tam, kad kartais jūs verksite taip pat smarkiai kaip tą dieną, kai jų netekote. Taip, su laiku šis skausmas taps silpnesnis ir nueis į antrą planą…bet jis niekada nedings pilnai.
- Jūs pavydėsite tiems, kurių tėvai gyvi.
Jūs pavydėsite tiems, kurie švenčių periodu reikalaus atostogų, kad galėtų praleisti jas šeimos rate. Jūs mintyse prakeiksite kiekvieną žmogų, kuris skundžiasi, kad jam „tenka“ leisti laiką su tėvais.
- Jūsų šventės taps vienišos.
Net jeigu jūs turite vyrą/žmoną ar netgi vaikų, Kalėdos, Nauji metai ir visos likusios šventės nuo šiol atrodys jums tuštesnės ir vienišesnės.
- Jums norėsis jiems paskambinti, kai kas nors nutiks.
Laikas nuo laiko jūs pagausite save, kad ruošiatės paskambinti iki skausmo žinomu numeriu, kuris daugiau niekada neatsilieps.
- Jūs suprasite, kaip stipriai juos mylėjote.
Tame ir yra pagrindinis artimų žmonių praradimo skausmas. Mes suvokiame, kaip stipriai kažką mylėjome tik tada, kai jų daugiau nebėra su mumis.
