Visai neseniai prie puodelio arbatos pietų pertraukos metu kolega man papasakojo įdomią istoriją. Įvairių sutapimų atvejui vardai čia bus pakeisti, o pasakosiu jo vardu.
Laba diena! Mūsų šeima niekuo nesiskiria nuo kitų, mes susituokę jau daugiau nei 3 metus.
Mano vardas Povilas, šiuo metu aš dirbu,o mano žmona yra dekretinėse atostogose.
Kažkuriuo metu man pasirodė, kad žmona nuo manęs kažką slepia ir jos elgesys atrodo nelogiškas.
Visiškai nieko nedarydama namuose ji pastoviai apsimesdavo pavargusia, kas kėlė dar didesnį nepasitikėjimą. Vakarienės nėra, daiktai nesutvarkyti, ką ji daro visą dieną, kol aš darbe?
Ilgai galvojęs, ką galima padaryti, aš nusprendžiau ją patikrinti ir netikėtai grįžau namo.
Mano pareigos atsakingos, šiaip sau neatsiprašysi, kiek vadovybės nurodymų man teko atlikti tą dieną, bet aš vis tiek ryžausi šiam žingsniui ir atsiprašiau anksčiau.
Visą kelią aš įsivaizdavau, kaip pareisiu namo, o ten – meilužis. Nuo to nervai jau buvo ant ribos, ir aš buvau pasiruošęs pulti jį su kumščiais.
Ir štai aš grįžau, tačiau vaizdas buvo visai kitas. Ant slenksčio mane pasitiko nepažįstama moteris, ir į grėsmingą klausimą kas ji ir kur mano žmona atsakė, kad prižiūri mažylį, kol mano žmona darbe.
Kai mano žmona grįžo namo, negalėjo suregzti ir poros žodžių. Pakalbėjęs su ja aš sužinojau, kad ji daugiau negali sėdėti namuose ir jai neužtenka pinigų asmeninėms išlaidoms, po ko mes draugiškai pasijuokėme. O dėl mano įtarinėjimų ji net įsižeidė!
Irgi „gera“, žinoma, galėjo pasakyti ir mes būtume kartu išsprendę šį klausimą.
Dabar nusprendėme nieko neslėpti vienas nuo kito.
