Kartais kavinėje, į kurią dažnai užsuku, sutinku bobulę – hedonistę. Ji gyvena kažkur netoliese, centre, apsirengusi kukliai, bet labai elegantiškai, matyt, kad kiekvienam išėjimui į miestą ruošiasi specialiai: pasidaro šukuoseną, parenka karolius prie bliuzelės ir pasidažo blakstienas, tušas – vienintelė kosmetika jos veide su „besišypsančiomis raukšlelėmis“ aplink akis.
Nežiūrint į tai, matosi, kad bobulė gyvena tik iš savo pensijos, tačiau du-tris kartus leidžia sau malonumą, išgerti kavos su pyragaičiais kavinėje. Tai jos ritualas. Bobulė išklausinėja baristos apie kavos rūšis, apie rūgšteles ir kartumus, po to išsirenka pyragaitį iš trijų, kurių ji dar neragavo ir, atsisėdusi į jaukią vietą prie lango, ilgai ir su malonumu geria savo kapučino ir mažais kąsneliais valgo pyragaitį.
O dar ji skaito.
Paskutinį kartą mačiau ją su romansų rinkiniu. Pabaigusi savo kavą, išeidama, ji persimeta pora žodžių su barista, dėkoja už skanų gėrimą ir būtinai palieka arbatpinigių ant baro.
2-3 €, kuriuos išleidžia kavai – nemaži pinigai, atsižvelgiant į pensijos dydį. Vaikinai iš kavinės daug kartų bandė pavaišinti mielą lankytoją, bet jiems taip ir nepasisekė.
Bobulė vertina ne tik malonumą, bet ir savarankiškumo jausmą. Ji pasakė kavinės vadybininkui: „Jaunuoli, tai didžiulė laimė pačiai susimokėti už savo malonumus“. Aš stovėjau šalia ir gėrėjausi.
Nuostabi, žavi hedonistė..
