Ievai mažai kas patiko, tačiau Orestas sugebėjo ją sužavėti. Kai jie pradėjo susitikinėti, mergina pastebėjo jame keistus dalykus. Pavyzdžiui, jis galėdavo dvi dienas būti rūpestingas ir mielas, o paskui rasdavo visokiausių smulkmenų ir keldavo skandalus.
Ir dar taip, kad galų gale merginai tekdavo atsiprašinėti.
Po kelių mėnesių jie kartu išsinuomojo butą. Orestas beveik kasdien barė Ievą. Tai ji neišskalbė drabužių, tai paruošė kažką, ko jis nevalgo.
Paskutinis lašas merginai buvo jo nepagrįsti kaltinimai neištikimybe. Ieva jautė, kad kai jis padaro ją kalta, jaučia kažkokį malonumą. Tąkart jis nusprendė, kad privers Ievą voliotis po jo kojomis. Grįžo namo, kai Ieva ruošė vakarienę.
– Nagi pasakok, su kuo šiandien valkiojaisi.
– Kas per tonas, Orestai? Aš šiandien visą dieną buvau namie.
– Melas. Nusprendei man ragus įstatyti, taip? Greit atsakyk.
– Orestai, tu savam prote? Buvau namie visą dieną.
– Maža to, kad tave matė miesto centre su kažkokiu vyriškiu, tai ji dar žiūri man į akis ir meluoja. Jis turbūt uždirba daugiau už mane, jei ryžaisi neištikimybei. Tu visada mane apgaudinėjai? Tiesą man draugai apie tave sakė, reikėjo laikytis nuo tavęs atokiai.
– Nustok mane įžeidinėti. Aš tavęs neapgaudinėju. Kur įrodymai, kad ta mergina centre buvau aš, a?
Orestas pamatė, kad Ieva nesiruošia tylėti. Paprastai Ieva pati baigdavo ginčą, atsiprašydavo ir jį pabučiuodavo, tačiau šiandien buvo ne tas atvejis.
Vaikinas atidarė duris ir išstūmė draugę į laiptinę su šlepetėmis. Po kelių minučių atidarė duris ir įteikė į rankas lagaminą su keliais daiktais.
Po dviejų valandų Orestas atidarė duris ir ėmė kviesti Ievą, tačiau jos laiptinėje nebebuvo. Ji pasigavo taksi ir nuvažiavo pas draugę. Jis tikėjosi, kad ji atbėgs pas jį ir ims atsiprašinėti, tada jis įleis ją namo. Sekantį rytą ji pasirodė nuomojamame bute ir pasiėmė savo daiktus.
Orestas buvo nepatenkintas, tačiau Ieva leido jam suprasti, kad jų niekas nebesieja.
