Yra tokia ypatingų moterų rūšis – net jei tu išsiskyrei su tokia prieš 20 metų, liežuvis neapsivers pavadinti jos buvusia – grįši ir grįši pas ją, nepaisant metų ir atstumų. Jei ne fiziškai, tai mintimis tikrai. Sirgsi ja, rausiesi savo atmintyje ir socialiniuose tinkluose, rinkdamas jau neegzistuojantį numerį, skinsiesi kelią link jos, ieškosi jos bruožų visose sekančiose ir nerasi – tokios moterys vyro gyvenime pasitaiko tik kartą… ir jei paleidai, praradai, pamainos nebus.
Tokias ir vadina vienintelėmis. Nes jos geriausios, net su priedėliu „eks“. Todėl kad tik su ja tu gyvas.
Gyvas ir tikras. Išgyvenantis milijardus pačių įvairiausių emocijų. Nuoširdžių ir gilių kaip Marianų įduba.
Tu gali vesti, susilaukti vaikų, sukurti šeimą, tačiau prisiminimai apie ją slėgs tave kaip psichozė, suspaudžianti gerklę tvankiomis naktimis, smigs į širdį lyg plieno adata. Nes tokios moterys kaip tatuiruotė ant širdies – ne tai šėtono, ne tai dievo paveikslėlis; kaip chroniškas virusas – jais sergi visą gyvenimą, nepagydomai, žvėriškai ilgėdamasis, vyriškai.
Vakcinos nėra, kaip nėra ir būdo išrauti jos iš savęs. Ir lovoje nei su žmona (o ir nei su viena iš kitų moterų) tu niekada nepajusi nė pusės ketvirčio to, kas darėsi tavo širdyje, kai tu liesdavai ją, niekada nepasieksi tų emocijų ir jausmų, nuo kurių užverda kraujas, kaip būdavo su ja.
Tokios moterys nebūna paprastos – visada su savo nuomone, išdidumu, principais, sudėtingu charakteriu, jos nebūna ten, kur yra nelaimingos. Tokios moka mylėti kaip niekas kitas, atsiduodamos jausmams iki paskutinio kraujo lašo, ir ištikimybė, kaip ir pagarba savo mylimam vyrui, joms pirmoje vietoje.
Tokios, kaip naktinis atvirumas – švelnumu moka išgydyti žaizdas išvargusioje sieloje. Tokios, kaip išaštrinti ašmenys – moka perrėžti gerklę vienu tiksliu skausmingu judesiu.
Ypatinga orių moterų rūšis. Tokios nekeršija. Nelaksto iš paskos, nekovoja dėl vyrų. Jos moka suteikti pasirinkimo laisvę. Nieko nereikalauja. Nelaiko. Bet būtent tuo prisiriša prie savęs tvirčiau už bet kokias grandines. Pas jas norisi grįžti. Visada.
Tokios ilgai kenčia, daro išvadas, o paskui išeina, lyg niekada ir nemylėjo. Ir tavo žodžių bei poelgių, kuriais tu ją įskaudinai, skausmas nugula tavo širdyje giliais randais, kuriuos tu nešiosi visą savo gyvenimą. Jei ta moteris buvo su tavimi, buvo tavo iki nagų galiukų, o tu nesusidorojai, neišlaikei, nepatempei, pabūgai, įskaudinai – kaltink tik save.
Tokios moterys nebūna pasikartojantis fragmentas. Net jei tu vienąkart ją sutiksi minioje, nesitikėk likimo malonės. Ji ateina į vyro gyvenimą tik kartą ir nebijo deginti tiltų už išdidžiai ištiestos nugaros, net jei tą nugarą varsto šimtai aštrių peilių. Tu džiaugtumeisi išplėšęs ją iš savo širdies, tačiau ji ir yra tavo širdis.
Jei susimovei per svarbiausią meilės egzaminą, jau nebegalėsi jo perlaikyti; jei praradai ją, nesugebėjęs sulaikyti, tai atgal nebesusigrąžinsi.
Likimas ne loterija – idiotams šanso į laimę dukart nesuteikia!
Visas svetainės turinys priklauso autoriams. Visos teisės apsaugotos.
Mūsų tinklalapyje talpinami tik pramoginio pobūdžio straipsniai, surinkti iš visos planetos. Tinklalapio redakcija neatsako už duomenų tikslumą ir aktualumą.
Kai kuriuose straipsniuose gali būti netikslių rekomendacijų ir patarimų, galinčių suklaidinti, todėl būtinai pasikonsultuokite su to profilio specialistu, prieš išbandydami.
