Prieš mėnesį aš atšvenčiau jubiliejų. Man sukako visi 60 metų. Aš gyvenu su vyru ir kasmet jis stengiasi džiuginti mane geromis gimtadienio dovanomis.
Tačiau šiais metais ypatinga proga – visgi ne eilinis gimtadienis, o jubiliejus. Todėl aš iš jo laukiau ko nors tokio. Na ir vyras neatstojo. Jis dar ilgai iki šventės pradėjo manęs klausinėti, ką aš norėčiau gauti.
– Brangusis mano, na tu juk žinai, kad iš tavęs man bet kokia dovana patiks. Tu visada atspėji, ko aš noriu. Taigi, išrink pagal savo skonį,- raminau jį.
– Gerai, kaip pasakysi, – atsakė vyras, bet vis tiek kas porą dienų pavyzdingai kėlė savo dovanos temą.
Mintys nevalingai lindo man į galvą.
Pradėjau vis daugiau ir daugiau svarstyti, ką tokio jis man parengė. Tarp pagrindinių variantų buvo arba kelionė į šiltą šalį dviem, arba kas nors iš brangenybių.
Ir štai atėjo mano jubiliejus. Vakare svečiai turėjo rinktis mūsų namuose, o ryte vyras pažadino mane pusryčiais į lovą ir prabangia gėlių puokšte.
Padeklamavo savo kurtas eiles, palinkėjo man visa ko geriausio ir pasiūlė eiti į virtuvę, kur manęs laukė mano siurprizas.
Aš, užgniaužusi kvapą, pasiruošiau stebėtis ir dėkoti jam, tačiau koks buvo mano nustebimas, kai virtuvėje pamačiau naują mikrobangų krosnelę!
– Ką? Mikrobangė? Tu rimtai? Tai ir yra mano dovana? – apstulbau aš.
– Na žinoma, brangioji! Tai ta pati brangi mikrobangų krosnelė, kurią matėme parduotuvėje. Atsimeni? Ji kainuoja 450 eurų, joje tiek funkcijų – tiesiog nerealu! – sušuko vyras.
– Taip, aš pamenu tą krosnelę, žinoma. Bet niekaip negalėjau pagalvoti, kad tu įteiksi ją per mano gimtadienį,- tęsiau aš.
– Nesupratau. Tu džiaugiesi ar ne? O kodėl negavus per gimtadienį mikrobangės, aš nesuprantu? Aš išvis 3 mėnesius šitam griozdui pinigus taupiau ir buvau įsitikinęs, kad tau patiks,- paskui mane ėmė jaudintis ir pats vyras.
O aš tuo momentu jau atsipeikėjau nuo šoko ir perėjau prie aktyvios nuoskaudos.
– Na kaip galima per moters gimtadienį dovanoti mikrobangų krosnelę? Tai juk namų apyvokos daiktas, buitinis prietaisas.
Ja naudosiuosi ne tik aš, bet ir tu, ir mūsų svečiai, ir vaikai, kai atvažiuos į mūsų namus. Dovana moteriai turi būti individuali, tik jai pačiai. Jokiais būdais visai šeimai,- nusivylusi paaiškinau vyrui.
– Na ir gerai, jei nepatinka, eisiu ir grąžinsiu į parduotuvę. Nors būtum apsimetusi, kad tau malonu. Arba normaliai pasakiusi, kad nori kažko kito,- dabar įsižeidė jau vyras.
– Nieko nereikia nešti į parduotuvę. Tiesiog aš nusiminusi, nes jei tu dovanoji tokias dovanas, tai visiškai nepažįsti savo žmona. Taigi, kitąkart pagalvok, kai kursi man dovaną,- mečiau aš.
Gimtadienis, deja, buvo sugadintas. Vakare man teko priimti svečius bjaurios nuotaikos. Na kaip mano vyras, artimiausias žmogus, galėjo taip apsirikti su dovana mano jubiliejui?
Taip, ji brangi, kokybiška ir reikalinga, bet jau tikrai ne per gimtadienį. Galbūt tai smulkmena, bet ji neduoda man ramybės jau kelinta diena.
