Šiame straipsnyje norime jums trumpai papasakoti apie mokyklinių pietų tradicijas Japonijoje.
Ši nuostabi šalis garsėja įdomiomis tradicijomis ir nestandartiniais papročiais, o taip pat tvarkos laikymusi. Būtent apie vieną tokią tradiciją norime jums papasakoti.
Pietūs pas japonus trunka gana ilgai ir yra visa procedūra, susidedanti iš taisyklių. Viena iš japonų mokyklos moksleivių papasakojo, kaip paprastai ji ir visi kiti moksleiviai pietauja.
Visi valgyklos darbuotojai vilki chalatus ir kepurėles. Viso jų yra penki, ir pradžiai jie turi nuskusti bulvių 720-iai moksleivių. Bulves augina patys mokiniai mokyklos fermoje.
Po to, kai darbuotojai susidoroja su bulvėmis, jie imasi žuvies kriaušių padaže ruošimo.
Vaisius moksleiviai irgi augino savo pastangomis. Dar šįkart pas juos pietums sriuba, bulvių košė, pienas ir duona.
Viską, ką paruošė, virėjai deda į metalinius konteinerius, kurie skirti kiekvienai klasei.
Pietauti moksleiviai eina po 4 pamokos. Pamokos pabaigoje mokiniai atsistoja ir dėkoja mokytojui. Po to ima ruoštis pietums, kurie pas juos trunka apie valandą.
Prieš eidami pietauti, moksleiviai apsivelka specialius chalatus, kad atsitiktinai neišteptų drabužių. Be to, dedasi kepuraites ir veido kaukes.
Toliau mokiniai turi nusiplauti rankas specialiu antiseptiniu skystu muilu. Keli mokiniai eina į virtuvę atnešti pietų.
Iš pradžių jie dėkoja virėjams už paruoštą maistą, pasiima konteinerius, deda į vežimėlius ir išvežioja po klases.
Šiandien berniukas nuotraukoje atsakingas už pieną – jis turi kiekvienam išduoti po pakuotę.
Maistas, kuris lieka, neprapuola, jį atskirai išskaičiuoja budintis.
Mokytojas visada pietauja su savo moksleiviais. Prieš valgant, mokytojas būtinai papasakoja apie produktus, kurie šiandien pietums, aiškina apie jų kilmę ir kaip jie auga.
Vaikai ginčijasi, kam atiteks likusi žuvis, o kam sriuba, kadangi pas japonus niekas neturi prapulti.
Po pietų mokiniai vėl plaunasi rankas, taipogi valosi dantis.
Pakuotes sudeda atskirai, plauna, džiovina, o paskui nuneša į vietą, iš kurios jas paima perdirbimui.
Japonų mokyklose priimta mokyti vaikus darbo, kad jie galėtų pasirūpinti savimi, kai to reikės. Vaisius ir daržoves jie augina patys, kad suprastų, jog maistas nekrenta iš dangaus, o viskas gaunama darbu.
