Vienam jaunuoliui smarkiai skaudėjo galvą. Labai. Seniai skaudėjo, nieko nebuvo galima padaryti ir nuo šio nuolatinio skausmo jauno žmogaus organizmas išseko.
Ir daktarai, tiesą sakant, nieko gero jam nežadėjo.
Kraipė galvas, išrašinėjo stiprius nuskausminamuosius ir siuntė į kurortus.
Ir štai vaikštinėja tas jaunuolis po Odesą ir užklysta į mažą siuvėjo krautuvėlę.
– Man nebeilgai liko gyventi,- sako jis. Pasiūkite man kostiumą, kad nebūtų gėda į karstą gulti.
– Ai vai! Toks jaunas žmogus! Kaip gaila, bet jeigu jūs norite, mes pasiūsime jums idealų
kostiumą!
Kad jie visi anam pasaulyje ten nudvėstų, duok Dieve jums sveikatos! Aš siuvėjas, mano tėvas ir senelis, amžiną atilsį jiems, irgi buvo siuvėjai, čia mūsų šeimos verslas, aš 60 metų siuvu, tuoj iš akies pasakysiu visus jūsų išmatavimus.
– Hm, nagi sakykite, bet aš nestandartinis…
– Oi, Sara, tu tik pažvelk į šitą nestandartinį! Tuoj viską nustatysime! Tėvas, senelis, 60 metų versle! Štai pažvelkite: marškinukai 178 M, taip?
– Oi, o jūs teisus…
– Na, o ko gi jūs tada man nervus tampote? Kelnytės jūsų 48, teisus? Švarko prireiks 50, ką jūs į tai man pasakysite?
– Pasakysiu, kad jūs tikras meistras!
– Oi, neaušinkite burnos, man nuo to nei šilta, nei šalta, tačiau geras kostiumas prastai guli be gerų apatinių, o štai apatinių, aš žiūriu, jums reikia 24 dydžio!
– O! O štai čia jūs neteisus! Aš nuo jaunystės nešioju 18!
– Ta prasme 18? Aš jums sakau 24! Jei jūs nešiotumėte 18, jums ten užspaustų veną, o tai kraujo nepakankamumas ir siaubingi galvos skausmai!
