Jai nebuvo lemta patekti į tą lėktuvą, nors ji iš visų jėgų bandė suspėti.
Diena prasidėjo ne visai sėkmingai. Iš pradžių ji sugadino mėgstamą palaidinę lygintuvu, paskui apliejo kava džinsus, fenas įtraukė plaukus ir sugadino visą šukuoseną, o taksistas nespėjo pavyti reiso, kaip besistengė. Jau artėjant skrydžio momentui Alina suprato, kad nespės ir tyliai susitaikė su savo likimu.
Kai tik ji pateko į oro uostą, priėjo prie kasininkės pakeisti bilietą. Ją nukreipė į administraciją, kur ji įstrigo ilgoje eilėje. Alina tyliai atsisėdo ir apžiūrinėjo viską aplink. Nepastebėti verkiančio vaiko buvo neįmanoma. Ji pamanė, kad tėvai kabinete, todėl mergaitė verkia.
Galiausiai ji įėjo į administratoriaus kabinetą ir užsiėmė savo problema. Viskas susitvarkė, ir ji iš ten išėjo patenkinta. Koridoriuje nebuvo nieko, išskyrus mergaitę – ji toliau laikas nuo laiko verkė ir žiūrėjo į lėktuvų pusę pro langą.
Alinai teko prieiti prie jos ir užkalbinti.
– Kur tavo mama, mergaite?
Mergaitė nepasitikėdama pažvelgė į ją ir nusisuko, nieko neatsakiusi. Alina nusprendė nepasiduoti ir vėl paklausė:
– Tu pasimetei?
– Ne.
– Tada kodėl tavo mama tavęs nepasiėmė?
– Ji išėjo, – liūdnai pasakė mergaitė.
– O kur ji išėjo?
– Išskrido ir negrįžo. Aš jos laukiu…
Alinai pasirodė, kad mergaitė apgaudinėja. Jai ir į galvą neatėjo, kad mergaitė sako tiesą. Kadangi iki skrydžio dar buvo laiko, ji nusprendė rasti išeitį iš sunkios situacijos su vaiku ir kreipėsi į apsaugą. Tie nenustebo tuo, ką jiems papasakojo moteris, juk jie jau gerai pažinojo mažąją mergaitę. Kaip paaiškėjo, tai Marija iš vaikų namų, kurią mama beveik prieš metus metė ir negrįžo pas ją. O paliko ji ją būtent oro uoste, kai pati su kažkuo susiruošė išskristi.
Kol Alina klausėsi apsauginio, ji vos sulaikė ašaras. Jos galvoje netilpo toks siaubingas motinos elgesys su vaiku, o juk dukrelė vis laukia ir tikisi, kad mama grįš ir pasiims ją namo. Tokia viltimi gyveno Marija.
Tą akimirką Alina nusprendė – taps mama Marijai ir niekam neatiduos. Ji priėjo prie mergaitės ir paklausė:
– Tu norėtum, kad aš tapčiau tavo mama?
Mergaitė tylėdama žiūrėjo į nepažįstamosios akis , paskui apsiašarojusi apkabino jis kaklą ir ištarė:
– Mama! Mamyte!
Bilietą Alina grąžino atgal ir nuėjo namo su savo Marija, kuri taps jos oficialia dukterimi labai greitai!
