Su Justinu tuomet susitikinėjome 4 mėnesius. Ir viskas buvo gerai, net neįtariau, kad gali būti kokia nors kliauda.
Justo tėvai ne taip seniai persikėlė į namą užmiestyje, butą padovanojo sūnui, tačiau jis pasirinko jį kol kas nuomoti, o pats gyveno su tėvais. Justinas labai daug pasakojo apie motiną, tiesiog dievino ją, gailėjo ir visaip globojo.
Man atrodė, tai labai gerai, žiū, kokį rūpestingą sūnų išauklėjo motina. Apie tėvą irgi atsiliepė gerai. Man rodėsi, kad tai tiesiog pavyzdinė šeima.
Ir štai atėjo diena, kai Justas nusprendė, kad mums laikas gyventi kartu. Jo bute mieste. Sutikau pabandyti, tačiau prieš tai mes nusprendėme pristatyti vienas kitą mūsų tėvams. Pažintis su mano artimaisiais praėjo puikiai.
Justinas labai patiko ir motinai, ir tėvui. Mano išrinktasis pasirodė jiems atsakingas, nuovokus, pagarbiai besielgiantis su tėvais. Ypač su motina. Žodžiu, teisingas vaikinas. Trumpai tariant, mama buvo sužavėta žentu, nekantriai laukiau, kol susipažinsiu su jo šeima.
Pamačiusi Justo mamą, švelniai tariant, buvau nustebinta. Įsivaizdavau vyresnio amžiaus moterį. Justas pasakojo, kad mamai sunku susitvarkyti su sodu, daržu, namų reikalais, todėl ji nedirba. Na o aš maniau, kad ten pavargusi, išsikankinusi moteris. O pasirodė viskas atvirkščiai.
Justino motina, iš pažiūros 40 metų moteris, o išties jai buvo 56, atrodė jauna, žydinti, prisižiūrėjusi ir visiškai neiškankinta. Kaip paaiškėjo vėliau, šeimą pilnai išlaiko Justo tėvas.
Jis taip pat užsiima namų reikalais, sodu ir daržu. Be to, jis turi 2 darbus: pagrindinis – gamykloje, o vakarais uždarbiauja pavežėju. Tai va, skirtingai nuo Justino motinos, tėvas atrodė daug vyresnis nei yra ir akivaizdžiai pavargęs.
Kad jūs suprastumėte, Justino motina užsiėmė išskirtinai tik maisto ruošimu, visa kita darė Justas ir jo tėvas. Anyta net indų neplovė. Neblogai įsitaisė, tiesa?
Tik štai Justo tėtis – ne darbinis arklys, šitiek metų tempti viską ant savęs. Praėjus mėnesiui po mūsų pažinties jo nebeliko, mirė nuo ūmaus infarkto. Po to Justinas pareiškė, kad motinos nepaliks, o tai reiškia, mes gyvensime su ja. Žinoma, dabar ją aprūpins Justas.
Žinote, aš pagalvojau sau… Kodėl mes arsime darbuose, kad išlaikytume pakankamai jauną, sveiką, pilną jėgų moterį? Ar man viso to reikia? Tikrai ne apie tokį vyrą svajojau, kuris, sulaukęs 30-ies, sėdės prie mamos sijono ir plaus jos indus.
Ar verta sakyti, kad aš taip ir neištekėjau už Justino? Tiksliau, už Justino ir jo motinos?
