Katinai visada mus išklausys, atliks mums murkimo terapijos seansą, sušildys šaltą dieną ir džiugiai pasitiks po darbo.
Argi tai ne maloniausias jausmas – grįžus namo, apkabinti šį pūkuotą, minkštą, murkiantį kamuolėlį?
Sigitas Geda. Sonetas apie katiną
Ten vasara, ten visos katės žalios,
Ten pelės pačios lenda iš urvų…
Šalpusnių geltonuojantis kalneli,
Upeli, pilnas giedančių žuvų!
Ten šiltas pienas sunkiasi iš pienių,
Tenai nėra vargelių daugiadienių,
Tenai lengvutė katino galva,
Ten sliekas sraigę kalbina iš lėto, –
Palauk, sesut, pasiklausyk poeto,
Poetas – katinėlis, ne šuva!
Rinkinys: Katinai, laukiantys savo šeimininkų.
