Kartą 6 metų mergaitė vardu Kara žaidė netoliese nuo savo būsto Londonderio miestelyje, Didžiojoje Britanijoje. Netikėtai mažylė pamatė betono plytoje skylutę.
Iš skylės sklido nesuprantamos kilmės garsai. Susidomėjęs vaikas nusprendė pažiūrėti, kas gi ten. Pažiūrėjusi į skylę, mergaitė aptiko ten šunį!
Paaiškėjo, kad šuo turbūt atsitiktinai įkrito į duobę ir dabar jam aiškiai reikėjo pagalbos. Savarankiškai iš ten išlįsti gyvūnas niekaip negalėtų. Kara, supratusi, kad reikia suaugusiųjų pagalbos, tuoj pat nubėgo namo, kur viską papasakojo tėvui. Vyriškis vardu Kenis iškart nuėjo paskui dukterį į pagalbą nežinomam šuniui.
Jam pavyko pasiekti gyvūną. Pasirodo, kad jis neįkrito ten pats: jį išmetė ankstesnis savininkas. Maža to, bokseris (šuo buvo grynaveislis) pasirodė aklas ir ligotas.
Matomai, tokiu barbarišku būdu ankstesni šeimininkai paprasčiausiai atsikratė jiems nereikalingo šuns. Kenis ir Kara perdavė gyvūną specialiam centrui, kur savanoriai padeda šunims.
Šiame centre paaiškėjo, kad Bela ( taip pavadino išgelbėtą gyvūną) buvo naudojama ankstesnių savininkų šuniukų veisimui. Paprasčiau tariant, ji buvo reikalinga kaip koks gyvas „konvejeris“ grynaveislių mažylių gamybai.
Kai tik kalė paseno ir prarado galimybę gimdyti naujus šuniukus, ją išmetė kaip nereikalingą. Be viso kito, Bela apako ir susirgo daugybinių gimdymų pasekoje. Tačiau nepaisant viso šito, gyvūnas pasirodė visai geraširdis ir švelnus. Stebint medikams šuo greitai ėmė taisytis.
Po to, kai Belą galutinai išgydė, prieglaudos darbuotojai patalpino jos nuotrauką socialiniuose tinkluose, o taip pat papasakojo liūdną seno šuns gyvenimo istoriją. Nepaisant jos amžiaus ir sveikatos problemų, atsirado žmonės, kurie sutiko pasiimti Belą pas save.
Labai jau jiems patiko, senas , bet geras ir ištikimas šuo. O ir pačiai Belai naujieji šeimininkai buvo labai mieli. Tačiau džiaugsmas, deja, buvo neilgas: visgi šuniui buvo jau nemažai metų. Po kurio laiko persikėlus į naują šeimą ji nugaišo…
Tačiau ne viskas taip blogai. Taip, žinoma, Belos labai gaila, bet juk ji negalėjo gyventi amžinai. O prieš mirtį ji sužinojo, kas yra tikrai mylintys ir geri šeimininkai. O tai jau nemažai, ar ne tiesa?
