Mūsų mama negalėjo sulaukti dienos, kada mano brolis sukurs šeimą. Ignui buvo 30 ir mama jau ėmė atsisveikinti su mintimi, kad jis kada nors ves ir išvažiuos.
Tačiau jos lūkesčiai neišsipildė: Ignas nė nemanė išvažiuoti. Priešingai, atradęs viso savo gyvenimo meilę, atitempė ją pas mamą, nepaisydamas visų jos protestų. Ir mamos namuose prasidėjo tikras košmaras.
Marti iškart atėjo pas mūsų su Ignu mamą „su peiliu“. Orinta, mano brolio mylimoji, jau buvo ištekėjusi. Iš pirmosios santuokos jai liko dukra ir labai nemaloni bendravimo su anyta patirtis.
Orinta, pasimokiusi iš tokios bendro gyvenimo patirties, nusprendė nekartoti tų pačių klaidų, kaip su pirmojo vyro mama. Nuo slenksčio ji įgrūdo mamai sąsiuvinį su reikalavimų ir taisyklių sąrašu, pasiūliusi jį papildyti.
Mama, perskaičiusi jį, nusijuokė: „O kvėpuoti man galima?“ Ji tiesiog norėjo sumažinti įtampą, tačiau Orinta bedė pirštu į punktą 1.3: nepraverti burnos, kai tavęs neklausia.
Mama bandė kalbėtis su Ignu, kad jie išsikraustytų. Na, įsivaizduokite patys: jūsų sūnus parsiveda į namus moterį su vaiku, kuri duoda jums tokį popierėlį su taisyklėmis.
Be to, būtent su tokiomis formuluotėmis. Na, punktas 1.4, kaip paaiškino Orinta mamai, reiškia štai ką: nors Ignas jai ir ne teisėtas vyras, ji laiko jį tokiu. Todėl vyras.
Jei mama prieš, tegu žiūri punktą 1.3. Tiesą pasakius, aš žvengiau. „Vaikas nesiskaito“, – taip, vaikas nesiprausia, nesinaudoja elektra, gyvendamas visiškoje tamsoje ir be filmukų. Tai bent Orinta, tai bent šaunuolė!
„Jokių svečių savo namuose“. Štai ateis pas jus marti gyventi ir uždraus atsivesti svečių į jūsų pačių butą. Ar bus vestuvės tokiais tempais? Išsikraustyti Ignas su Orinta atsisako.
Dėl visų mamos veiksmų ne pagal sąrašą Orinta kėlė skandalus. Tada mama paprašė manęs atvažiuoti ir padėti jai išgrūsti įžūlius gyventojus. Ir juokinga, ir graudu. Mes su vyru susiruošėme ir nuvažiavome pas mamą.
Dėl ko Orinta pradėjo šūkauti: „Juk mes susitarėme – jokių svečių! Ką jūs sau leidžiate?“ Aš surinkau Orintos daiktus, vyras padėjo susiruošti mano broliui. Okupantai buvo išspirti, taika grąžinta į mamos namus.
O žinote, kas juokingiausia? Mama juk ir nebuvo prieš Orintą, ir vaiką norėjo priimti. Tačiau tas sąrašas galutinai viską sužlugdė. Argi Orinta nežino patarlės: kieno rogėse sėdi, to ir giesmę giedi!
