Ar jums pažįstamas jausmas, kai griūva visas pasaulis? Aš suvokiau, kas tai yra, kai vyras, visiškai nesureikšmindamas, tiesiog uždarydamas šaldytuvą, pareiškė: „Ona, mums vertėtų pagyventi atskirai.
Tu tik labai savęs nekaltink, gerai? O kur mūsų pomidorų padažas?“ Pamenu, kaip aš stovėjau vidury virtuvės, nesuprasdama, kas vyksta. Aš vis laukiau, kol atsidarys durys, subėgs visi pažįstami ir paaiškės, kad tai tik kvailas pokštas.
Žiūrėjau, kaip Ignas toliau kemša vištą, nekreipdamas dėmesio į mano reakciją. Jums turbūt įdomu, apie ką aš galvojau? Stovėdama kaip įkasta, aš prisiminiau mūsų pažintį.
Prisiminiau, kaip nejaunas ir visiškai neperspektyvus vyriškis man pasipiršo. Aš nedelsiau dėl atsakymo, kadangi Ignas tuo momentu jau spėjo užkariauti mano širdį. Jo dėmesys, merginimas, romantiški poelgiai nepaliko man kito pasirinkimo. Aš norėjau praleisti su juo visą gyvenimą.
Atsimenu, kaip mane atkalbinėjo tėvai, manydami, kad aš verta geresnio. „Jauna, graži, su aukštuoju“ – pergyveno mama. Aš visokeriopai jį gyniau: „viską pasieksime kartu“.
Po vestuvių Ignas rado gerą darbą. Aš nenustojau drąsinti vyro: „štai pamatysi, viskas pavyks. Atmink, tu susidorosi“.
Paskui gimė mūsų sūnūs. Rodėsi, viskas susitvarkė. Mes visko pasiekėme kartu. Mažai miegojome ir mažai valgėme, tačiau sutvarkėme savo gyvenimą. Ignas nenustojo kartoti, kad aš jo gyvenimo prasmė.
„Jei ne ši moteris, aš nieko nebūčiau pasiekęs“,- mėgo kartoti jis. Tačiau vėliau jausmai atšalo. Vyras daugiau nežiūrėjo į mane įsimylėjusiomis akimis, vis dažniau prapuldavo socialiniuose tinkluose. Mano pergyvenimams nebuvo ribų.
Užsirašiau į sporto salę, pakeičiau garderobą. Maniau, kad kibirkštis tarp mūsų vėl įsižiebs ir mes gyvensime kaip anksčiau.
Draugės pradėjo man užsiminti, kad Ignas už šeimos ribų susirado pasiją. „Aš mačiau jį su kažkokia mergele“,- pareiškė man pažįstama, kartą ryte pamačiusi mane parduotuvėje. „Maža kas, gal kolegė“,- raminau save.
Pasirodė, kad Igno meilužei 27 metai ir ji dirba su juo vienoje kompanijoje. Nors kažkur aš buvau teisi. Ignas išsikraustė iš mūsų namo, paliko man buto, kuriame prasidėjo mūsų istorija, raktus.
„Nemyliu. Supranti? Meilė praėjo, Onut“,- iškošė pro dantis, kraudamasis lagaminą.
Sutikau Kristiną, Igno meilužę, praėjus 3 mėnesiams po mūsų išsiskyrimo. Ilgakojė blondinė pasigviešė jo pinigų.
Greitai Kristė metė Igną, išeidama pas kitą. Ignas bandė grįžti į šeimą. Jį pasitiko pasitikinti savimi, sulieknėjusi moteris, kuri iš esmės pakeitė save ir savo pomėgius. „Nemyliu. Supranti? Meilė praėjo, Ignai“,- pakartojau jam jo žodžius ir užtrenkiau duris.
Po 2 metų ištekėjau už vyriškio, jaunesnio 6 metais. Mes dažnai keliaujame, važinėjame dviračiais ir gaminame azijietiškus patiekalus.
Ir štai ką aš jums pasakysiu: „mylėkite save ir atminkite, kad jūs vertos geriausio. Jei jus įskaudino, metė ar iškeitė į kitą, žinokite, kad jie tik užleido vietą žmogui, kuris ateis paskui, kad paverstų jūsų gyvenimą pasaka“.
