Ant suoliuko šalia seno nevažiuojančio autobuso, kuris jau šimtmetį rūdijo po lietumi ir saule, sėdėjo moteris, liūdnu žvilgsniu stebeilydama žemę.
– Kas tau, Nijole? Ko nusiminei? – paklausė kaimynė.
– Oi, ir neklausk, Morta. Dukra nusprendė pas mane atvažiuoti su 4 vaikais. Paskambino.
Sako, su vyru susipyko, skiriasi. Kaip aš juos čia išlaikysiu, nežinau… Ji net mieste nedirbo, o kaime ką darys…
Po mėnesio iš Nijolės Jonaitienės namo girdėjosi vaikų riksmai, ir ne tik. Jų motina mėgo pašūkauti ant vaikų, buvo su charakteriu. O į savo motinos prašymus susirasti darbą atsakydavo, kad jai depresija ir kol kas dirbti nesiruošia.
O nuo depresijos gydėsi gulėdama ant pečiaus. Valgė pyragus, kuriuos kepė mama. Vaikai grįždavo iš mokyklos ir suversdavo beveik viską. Ji toliau gulėjo ir ilsėjosi.
Kartą kaimynė Morta nusprendė juos aplankyti.
– Na, Nile, kaip tu?
– Ir neklausk, Morta. Viskas tiesiog siaubinga. Dukra nedirba, pensijos užtenka vos porai dienų. Ji pradėjo susitikinėti su kažkokiu girtuokliu. Ką man daryti, nežinau…
Vasario pradžioje Nijolės Jonaitienės rūsys jau buvo tuščias. Vaikai su motina suvalgė visas atsargas. Ji nusprendė įsidarbinti vietos vaikų darželyje valytoja, anūkus maitinti juk reikia…
Vaikų darželio direktorei labai pagailo Nijolės. Tokiame amžiuje jai ant pečiaus gulėti, o ne grindis plauti.
Per išeigines ji pasikvietė Jonaitienę į svečius pasikalbėti ir rasti kokį nors sprendimą.
Liuda priėmė ją kaip artimą, net arbata pavaišino. Ji nusprendė, kad reikia pamokyti Nijolės dukterį. O moteriai ji pasiūlė štai ką:
– Jūs mano seserį Teresę pamenate? Ji su vyru išvyko į užsienį. Butas tuščias. Galite persikelti ten ir mieste paieškoti darbo. Gyvensite viena, pailsėsite truputį. O jūsų dukra, likusi viena, iškart susimąstys apie vaikus ir darbą.
– Oi, Liudut, ačiū tau labai! Sutinku!
Po poros dienų Nijolė Jonaitienė paliko dukrai raštelį su žodžiais „Nebėr jėgų, išvažiuoju“ ir išvyko į miestą.
O ką? Jai irgi buvo depresija, kurią ji išvažiavo gydyti. O 4 vaikų motina tegu supranta, kad juos reikia kažkaip išlaikyti.
Žinoma, dukra nuėjo dirbti neiškart. Savaitę maitinosi tuo, ką paliko motina. Tačiau kai atsargos išseko, įsidarbino vaikų darželyje valytoja, užėmė motinos postą. O po 2 mėnesių įsidarbino pardavėja parduotuvėje.
O Nijolė Jonaitienė gyveno sau mieste ir viską puikiai žinojo apie dukrą ir anūkus. Liuda skambino, viską pasakojo…
