Man dabar 43 metai. Daug pasiekiau karjeros srityje ir užauginau gerą sūnų. O štai asmeniniame fronte visiškas štilis.
Aš visai neseniai ėmiausi šio klausimo, juk anksčiau buvau pasinėrusi į motinystę. Taip, nesu pavydėtina nuotaka, bet vis dar netgi labai nebloga savo amžiui. Tačiau per 15 metų neturėjau nė vienų rimtų santykių. O pastaruoju metu tai su vyrais išvis bėda.
Jei anksčiau aš nė nesusimąsčiau apie tai, tai dabar supratau, kad senatvėje galiu likti viena. Sūnus ne visada bus su manimi, juk atsiras savo šeima ir savi rūpesčiai.
Kad kažkaip pagreitinčiau kavalieriaus paieškas, užsiregistravau pažinčių tinklapyje. Rašė man visokie: ir protingi, ir nelabai. Tačiau viskas toliau vieno-dviejų pasimatymų netruko.
Ir čia atsirado jis. Aš jau prisikūriau planų metams į priekį. Net buvau pasiruošusi tekėti už jo, o ką aš prarasiu? Justinas man rodėsi ypatingas. Viena, kas trikdė – neturėjo savo būsto, o aš irgi neturėjau – mes su sūnumi nuomojomės.
Santykiuose su Justinu mes jau virš metų. Pas mus nėra nei romantikos, nei rimtų ateities planų. Mes gyvename atskirai ir neturime nieko bendro. Man tai, žinoma, nepatiko, tačiau viską nurašiau amžiui. Tai jaunystėje yra saldainių ir gėlių periodas, o dabar viskas kitaip.
Tačiau vis dažniau ėmiau susimąstyti apie tai, kad Justinas tiesiog ne tas žmogus, su kuriuo norėčiau sutikti senatvę. Jis juk nė ledų man už savo pinigus nenupirks. Kur benueitume, kiekvienas moka už save.
Laikiausi už jo tiesiog kad nebūčiau viena. Man patiko, kad mūsų santykiai be įsipareigojimų. Tai manęs nevaržė ir leido jaustis laisvai. Nors laikas nuo laiko užsimindavau jam, kad reikia pabandyti pagyventi kartu. Tačiau Justinas pastoviai išsisukdavo nuo temos.
Prieš 3 mėnesius aš paveldėjau 3 kambarių butą. Mano bevaikė teta nusprendė apiforminti viską ant manęs, nes kitų adekvačių giminaičių tiesiog nėra.
Planavau parduoti 3 kambarių butą ir nupirkti du vieno kambario: sau ir sūnui. Jis jau suaugęs, nori gyventi vienas, o paskola artimiausiu metu ne jo kišenei.
Kai Justinas tai sužinojo, ėmė aplink mane šokinėti ir pasiūlė apsigyventi kartu. Lyg kas degtų! Jis jau susidėjo daiktus ir laukia mano skambučio. Net pasipiršo, kad niekur nepabėgčiau.
Sužinojęs mano planus, pasikeitė akimirksniu. Tiesiog pasiuto. Rėkė ant manęs, kad nieko
neparduočiau. Neva sūnus turi pats spręsti savo problemas.
Aš ne kvaiša, todėl iškart viskam užkirtau kelią. Pasiūliau jam imti bendrą paskolą, jei jis nori tuoktis ir gyventi kartu. Kiek šlykščių žodžių išgirdau po to savo adresu! Pavadino mane materialiste, įsivaizduojate? O pats koks?
