Kai dukrai sukako mėnuo, pas mus atskrido – 3000 km – mano močiutė, kad pažiūrėtų į proanūkę. Ir kartą dieną vaikas kažko labai įsiverkė, maitinome, supome – na, niekas nepadeda. Ir štai į sceną išėjo tikras meistras.
Močiutė paėmė vaikutį stipriau ir ėmė linguoti aukštyn žemyn, ir dainą dainuoti, tą pačią, kurią prisimenu iš vaikystės, jos pačios kūrybos, o gal netgi dar jos mamos: „Tu mano mažutė, tu mano gražutė, a-a čiūčia, a-a liūlia, supu supu vaikelį savo“ – ir taip daugybę kartų su variacijomis.
Kiekvieną garsą, kiekvieną intonaciją prisimenu ir dabar. Tuo metu mes, žinoma, buvome pavargę nuo naktinių prabudimų ir viso įprasto bruzdesio su naujagimiu, miego norėjosi nuolat. Ir štai dukra ėmė rimti – galvoju, nagi, ir aš prigulsiu, snustelėsiu nors truputį. O močiutė vis dainuoja. Po 5 minučių atėjo vyras, irgi atsigulė šalia ir akimirksniu užmigo.
Paskui pasirodė sūnus, jam buvo beveik 10 ir dieną jis išvis niekada nemiegodavo. Bet dabar jis ryžtingai įsispraudė tarp mūsų ir nutilo. Buvo neįmanoma priešintis tam „a-a čiūčia, a-a liūlia“. Visi miegojo iki vakaro, išsimiegojo iki valiai.
Tai vienas laimingiausių mano gyvenimo prisiminimų, kaip mes visi miegame it rastai, o virš mūsų močiutės balsas, kuriam taip saldu paklusti, atsiduoti, pilnai pasitikėti ir kiekviena ląstele jausti ramybę ir apsaugą.
Visas svetainės turinys priklauso autoriams. Visos teisės apsaugotos.
Mūsų tinklalapyje talpinami tik pramoginio pobūdžio straipsniai, surinkti iš visos planetos. Tinklalapio redakcija neatsako už duomenų tikslumą ir aktualumą.
Kai kuriuose straipsniuose gali būti netikslių rekomendacijų ir patarimų, galinčių suklaidinti, todėl būtinai pasikonsultuokite su to profilio specialistu, prieš išbandydami.
