Pageltę agurkų lapai ne visada reiškia, kad augalas susirgo. Taip agurkai dažnai parodo, kad jiems trūksta drėgmės ar maisto medžiagų, kad šaknys kenčia nuo per didelės drėgmės arba augalas patiria stresą dėl karščio ir staigių temperatūros pokyčių.
Svarbu kuo anksčiau nustatyti tikrąją priežastį. Jau pageltę lapai dažniausiai vėl nepažaliuos, tačiau tinkamai prižiūrint galima sustabdyti problemos plitimą, išsaugoti sveikus lapus ir pratęsti derėjimą.
Kodėl gelsta agurkų lapai
Pirmiausia atkreipkite dėmesį, kurie lapai pakeitė spalvą ir kaip greitai geltonumas plinta.
Jeigu gelsta tik keli seni apatiniai lapai, o viršutinė augalo dalis išlieka žalia ir sveika, tai gali būti natūralus lapų senėjimas. Tokius lapus galima atsargiai pašalinti.
Tačiau jeigu geltonumas greitai plinta per visą augalą, gelsta jauni lapai, džiūsta užuomazgos arba agurkai nustoja augti, reikia ieškoti kitos priežasties.
Dažniausiai agurkų lapai gelsta dėl šių priežasčių:
🥒 azoto, kalio, magnio ar kitų maisto medžiagų trūkumo;
🥒 per reto arba netolygaus laistymo;
🥒 per didelės dirvos drėgmės ir oro trūkumo šaknims;
🥒 šalto vandens naudojimo;
🥒 didelio karščio ir šaknų perkaitimo;
🥒 per tankiai susodintų augalų;
🥒 nepakankamo apšvietimo;
🥒 grybelinių arba virusinių ligų;
🥒 amarų, voratinklinių erkių, baltasparnių ir kitų kenkėjų.
Kartais užtenka pataisyti laistymą, išvėdinti šiltnamį arba užmulčiuoti dirvą, kad nauji lapai vėl augtų sveiki.
Pirmiausia patikrinkite dirvos drėgnumą
Agurkai mėgsta drėgną dirvą, tačiau jų šaknys negali nuolat būti šlapioje ir užmirkusioje žemėje.
Jeigu dirva labai sausa, augalus palaistykite šiltu, nusistovėjusiu vandeniu prie šaknų. Šaltas vanduo iš šulinio ar gręžinio, ypač per karščius, gali sukelti dar didesnį stresą.
Laistyti geriausia anksti ryte arba vakare, kai saulė nebe tokia kaitri. Vanduo neturėtų stipria srove plauti dirvos nuo šaknų.
Tačiau jeigu žemė nuolat šlapia, papildomai laistyti nereikia. Perlaistytos šaknys gauna per mažai oro, pradeda blogiau pasisavinti maisto medžiagas ir gali pūti. Tokiu atveju reikia sumažinti laistymą, supurenti viršutinį dirvos sluoksnį ir pagerinti vandens nutekėjimą.
Mulčiuokite dirvą
Po laistymo dirvą galima atsargiai supurenti, stengiantis nepažeisti paviršiuje esančių agurkų šaknų.
Dar geriau lysvę užmulčiuoti. Mulčias padeda ilgiau išlaikyti drėgmę, saugo dirvą nuo perkaitimo ir sumažina staigius drėgmės svyravimus.
Mulčiuoti galima:
🌿 apdžiovinta nupjauta žole be sėklų;
🌿 šiaudais;
🌿 šienu;
🌿 perpuvusiu kompostu;
🌿 kitomis švariomis augalinėmis medžiagomis.
Šviežios žolės nedėkite storu sluoksniu prie pat stiebo. Ji gali pradėti kaisti ir pūti. Aplink augalo pagrindą palikite šiek tiek laisvos vietos.
Kaip suprasti, kokių maisto medžiagų gali trūkti
Augalų išvaizda kartais padeda suprasti, ko jiems trūksta, tačiau vien tik pagal lapų spalvą nustatyti tikslią priežastį ne visada įmanoma.
Jeigu tolygiai gelsta seni apatiniai lapai, o jauni lapai lieka mažesni ir šviesesni, agurkams gali trūkti azoto.
Jeigu lapų kraštuose atsiranda gelsvas apvadas, kuris vėliau pradeda džiūti, o vaisiai auga netaisyklingos formos, gali trūkti kalio.
Jeigu lapai šviesėja tarp gyslų, tačiau pačios gyslos lieka žalios, galimas magnio trūkumas.
Tačiau panašius požymius gali sukelti ir pažeistos šaknys, per šalta dirva, netinkamas dirvos rūgštingumas, ligos ar kenkėjai. Todėl nereikėtų iš karto naudoti kelių skirtingų trąšų.
Kaip saugiai patręšti agurkus
Jeigu augalai atrodo išblyškę, lėtai auga ir nėra ligų ar kenkėjų požymių, galima naudoti agurkams skirtas kompleksines trąšas.
Geriausia rinktis produktą, kurio sudėtyje yra ne tik azoto, bet ir kalio, fosforo bei mikroelementų. Trąšas būtina skiesti tiksliai pagal gamintojo instrukciją.
Trąšų negalima pilti ant sausos dirvos. Pirmiausia agurkus palaistykite švariu vandeniu, o po kelių valandų naudokite maitinamąjį tirpalą.
Per stiprus tirpalas gali nudeginti šaknis, paskatinti lapų vytimą ir užuomazgų kritimą.
Nemaišykite karbamido ir medžio pelenų viename tirpale
Karbamidas suteikia augalams azoto, o medžio pelenuose yra kalio, kalcio ir kitų mineralinių medžiagų. Tačiau šių dviejų priemonių nereikėtų maišyti viename kibire.
Pelenai yra šarminiai, todėl sumaišius juos su karbamidu dalis azoto gali būti prarasta. Šias trąšas geriau naudoti atskirai ir skirtingu metu.
Jeigu matyti azoto trūkumo požymių, karbamidą naudokite tik pagal ant pakuotės nurodytą normą.
Jeigu augalams trūksta kalio, galima atskirai naudoti kompleksines kalio trąšas arba medžio pelenų užpilą, tačiau tik tuo atveju, jeigu dirva nėra šarminė.
Kaip paruošti medžio pelenų užpilą
Vieną stiklinę persijotų medžio pelenų užpilkite maždaug 10 litrų šilto vandens. Gerai išmaišykite ir palikite kelioms valandoms.
Prieš naudojimą dar kartą permaišykite ir saikingai palaistykite augalus prie šaknų.
Naudokite tik švarius medžio pelenus. Pelenai, likę deginant dažytas lentas, plastiką, šiukšles, spausdintą kartoną ar kitas netinkamas medžiagas, daržui nenaudojami.
Pelenais taip pat nereikėtų piktnaudžiauti. Per didelis jų kiekis gali pakeisti dirvos reakciją ir apsunkinti kai kurių maisto medžiagų pasisavinimą.
Kada problema nėra susijusi su tręšimu
Jeigu ant lapų atsirado aiškiai matomų dėmių, apnašų, mozaikinis raštas arba lapai pradėjo deformuotis, vien trąšos problemos neišspręs.
Kampuotos gelsvos dėmės tarp lapų gyslų gali būti netikrosios miltligės požymis.
Baltos, miltus primenančios apnašos dažnai būdingos miltligei.
Mozaikinis lapų margumas, susisukę lapai ir sulėtėjęs augimas gali būti virusinės infekcijos požymiai.
Smulkūs šviesūs taškeliai ir plonas voratinklis apatinėje lapų pusėje dažnai rodo voratinklinių erkių atsiradimą.
Tokiais atvejais pažeistus lapus reikia atsargiai pašalinti, o augalus apdoroti konkrečiai problemai skirtu preparatu pagal jo naudojimo instrukciją.
Būtinai apžiūrėkite apatinę lapų pusę
Daugelis kenkėjų slepiasi būtent po lapais, todėl iš viršaus augalas gali atrodyti beveik sveikas.
Atidžiai patikrinkite, ar nėra:
🐛 amarų kolonijų;
🐛 smulkių voratinklinių erkių ir jų voratinklių;
🐛 baltasparnių;
🐛 lipnių išskyrų;
🐛 smulkių šviesių arba rusvų taškelių.
Jeigu randate kenkėjų, pirmiausia kovokite su jais. Papildomas tręšimas kenkėjų pažeisto augalo neišgydys.
Nešalinkite per daug lapų iš karto
Pageltusius, sausus ir stipriai pažeistus lapus naudinga pašalinti, nes jie blogina oro cirkuliaciją ir gali tapti ligų šaltiniu.
Tačiau vienu metu nenupjaukite daug sveikų arba tik šiek tiek pageltusių lapų. Staigus didelės žaliosios masės pašalinimas augalą dar labiau susilpnins.
Lapus kirpkite švariomis, aštriomis žirklėmis. Stiebų netraukite ir neplėškite rankomis.
Sergančius lapus išneškite iš daržo ir nedėkite jų į kompostą, jeigu įtariama užkrečiama liga.
Pasirūpinkite tinkamu atstumu ir vėdinimu
Per tankiai augantys agurkai gauna mažiau šviesos, blogiau vėdinasi ir ilgiau išlieka drėgni po laistymo ar lietaus.
Tokiomis sąlygomis greičiau plinta grybelinės ligos, o apatiniai lapai pradeda gelsti dėl šviesos trūkumo.
Šiltnamį reguliariai vėdinkite, tačiau venkite stipraus šalto skersvėjo. Jeigu augalai labai sutankėję, atsargiai pašalinkite silpnus šoninius ūglius ir senus apatinius lapus.
Kaip išvengti lapų geltimo
Patyrę daržininkai pataria laikytis kelių paprastų taisyklių:
🌿 laistyti agurkus šiltu vandeniu;
🌿 neleisti dirvai visiškai išdžiūti;
🌿 neperlaistyti ir neleisti vandeniui užsistovėti;
🌿 tręšti saikingai, maždaug kas 10-14 dienų, atsižvelgiant į augalų būklę;
🌿 nepilti trąšų ant sausos žemės;
🌿 reguliariai skinti vaisius, kad peraugę agurkai neatimtų iš augalo jėgų;
🌿 palaipsniui pašalinti senus ir sergančius lapus;
🌿 neauginti augalų pernelyg tankiai;
🌿 reguliariai tikrinti apatinę lapų pusę;
🌿 šiltnamyje palaikyti gerą oro cirkuliaciją.
Kada trąšos nepadės
Jeigu gelsta tik vienas augalas, lapai greitai vysta, stiebo apačia tamsėja arba dirva skleidžia nemalonų kvapą, priežastis gali būti šaknų puvinys ar kita liga.
Tokio augalo nereikėtų aklai tręšti. Pirmiausia būtina patikrinti šaknis, dirvos drėgnumą ir stiebo pagrindą.
Jau pageltęs lapas dažniausiai nebežaliuos. Svarbiausias ženklas, kad priežiūra pataisyta, yra sveiki nauji lapai, stiprėjantys ūgliai ir naujos užuomazgos.
Jeigu agurkams reguliariai skirsite šiek tiek dėmesio, jie ilgiau išliks žali ir aktyviai derės iki sezono pabaigos. Kartais būtent laiku pakoreguotas laistymas, tinkamai parinktos trąšos ir anksti pastebėti kenkėjai padeda išsaugoti didžiąją derliaus dalį.
🥒 O ką jūs darote, kai agurkų lapai pradeda gelsti? Pasidalykite savo išbandytais būdais komentaruose.
