Mūsų kaime gyvena senas bitininkas. Kadaise jis garsėjo visoje apylinkėje. O
dabar jau metai ne tie, o ir sveikata. 10 avilių pasiliko sode. Širdžiai, taip sakant. O
juk turėjo ir šimtą, ir dar daugiau. Apie buvusią geriausio bitininko šlovę liudija jo
namas.
Prabangiausias visoje apylinkėje. Nors buvo statytas dar 80-aisiais.
Pastatas ir šiandien atrodo prabangiau už bet kokį kotedžą, kurių kaime pastatyta
nemažai. Tik senatvėje bitininkas gyvena vienišas tokiuose rūmuose. Vaikai išskrido iš gimtojo lizdo. Žmoną prieš 5 metus tame pačiame kaime išlydėjo į paskutinę kelionę…
O bitininkas dar tvirtas. Nepaisant metų. Ir mašina lakioja lyg jaunas. Tik štai atėjo
pas jį iš seniūnijos administracijos ir įkalbėjo socialinio darbuotojo paslaugoms.
Ėmė moteris ateiti ir švarinti bei tvarkyti jo namus. Į parduotuvę juk vyras pats
mašina nuvažiuoja. Tik staiga susirgo padėjėja, į ligoninę pateko. Galvojo, porai
dienų viskas. Paskambino dukterėčiai, paprašė ją pakeisti. Mergina vos pateko į
globotinio namus, taip ir žado neteko nuo pamatyto turto. Nors kažką jau kandys
kapojo, kažkas išbluko nuo laiko. Bet čia tiek visko buvo…
Praleidžiant detales pasakysiu iškart: prilipo mergelė prie seno kavalieriaus. O 50-
ies metų skirtumas – pamanyk tik… Juk teisingai žmonės sako, kad vyrui tiek
metų, kiek jis jaučiasi esąs… Greitai nuvilnijo per kaimą kalbos, esą senis
bitininkas 75-erių susiruošė vesti. Ir vestuvės ne už kalnų. Tokia proga net vaikai
atrūko. Iškėlė tėčiui skandalą ir išvažiavo.
O iškart po santykių įteisinimo žmona pareikalavo perrašyti jai dalį nuosavybės.
Bet pasirodė, kad nėra ką perrašyti… Jau seniai visą nuosavybę teisėtai valdo jo
vaikai… Štai ir liko jauna žmona be nieko.
