Italijos žydė Rita Levi-Montalčini gimė 1909 metais.
Būdama mergaite iš pasiturinčios sefardų šeimos, matematiko ir dailininkės dukra treptelėjo kojele ir nuėjo mokytis medicinos.
Po to, kai Musolinis paskelbė žydus atskirtais nuo visuomenės, išdidi moteris išvyko iš Turino į Florenciją ir įsirengė laboratoriją nuosavame miegamajame.
Galiausiai Rita tapo pasaulinio lygio neurobiologe, gavusia Nobelio premiją už augimo faktorių atradimą, kas leido kovoti su Alzheimeriu ir onkologija.
Gavo, tiesiai pasakysime, nedažnai dalijamas Respublikos senatoriaus iki gyvenimo pabaigos pareigas, kurias paprastai gauna buvę prezidentai.
O dar ji buvo stiliaus karalienė, lieknutė, graži ir nesusikausčiusi moteris.
Jai priklauso puikiausia frazė: virškinimo gerinimui aš geriu alų, nesant apetito aš geriu baltą vyną, esant žemam spaudimui – raudoną, aukštam – konjaką, o sergant angina – degtinę.
O vandenį? – Ooo, tokia liga dar nesirgau…
Dona Rita nugyveno 103 metus, iki pabaigos išsaugojusį šviesų protą ir judrumą.
P.S. Foto jai lygiai 100 metų.
