Išmesk viską, kas neveikia, tiesiog dabar. Paimk ir nunešk į šiukšlyną.
Pavyzdžiui batus, su kuriais tau kliūna kojos, nepatogu – išmesk.
Ausine, kurių vienoje ausyje nieko nesigirdi – taip pat į šiukšlyną. Kartu su numirusiomis kolonėlėmis.
Lėkštę nuo seno servizo, į kurią net sausainių neįdėsi – tokia ji nei šiokia nei tokia. Padėk prie konteinerio, gal kam prireiks.
Lapelį su dieta nuo šaldytuvo (ar tau nejuokinga!!!)
Pokalbiai kas vakarą, kai ji tau: „Na tu įsivaizduoji, koks siaubas!” — o tu: „Aha! Aišku!“— o pati tuo metu mini nuo vienos kojos ant kitos, nes Hausas nepažiūrėtas liko ir tu neišsimaudžiusi aromatinėje vonioje po sunkios dienos. O jai kasdien „siaubas“ — kam tau tai?
Žodžiai ryte: „Dar penkias minutes!“ — žadintuvui mobiliam telefone vienodai . arba kelkis laiku, arba atsuk laiką sau, o ne pagal „sąžinę“. Nes tai neveikia!!!
Mesk tą įprotį trinti akis, kai jos išdažytos (arba nedažyk ir trink!) Akims juk skauda!
Apgailestavimus dėl buvusių poelgių, santykių, pasirinkimų, padarytų kažkada…Apgailestavimai – velniop juos ! Viskas teisingai. Kas ten bebūtų, tai buvo tuo metu vienintelis teisingas sprendimas tau toje konkrečioje situacijoje. Jokių apgailestavimų, tik patirtis ir dėkingumas.
Mesk galvojimą „o ką, jeigu..“ – arba daryk, arba negalvok. Išbandyk – patiks – eik toliau. Čiuožykla, japonų kalba, susipažinti su kuo nors, naujas darbas, pakeisti šukuoseną, nueiti į teatrą ir kt. Tiesiog rytoj – bent kokį vieną dalyką padaryk, ką manai? Vietoj galvojimų, kuriuos reikia mesti.
Mesk įprotį, atsiprašinėti po keletą kartų. Pakanka vieno nuoširdaus „atleisk“, jeigu yra priežastis. Visa kita – balastas, nereikalinga.
„Lagamininiai santykiai“ — kai nešti sunku, o mesti gaila. Rankos dar nenutrūko? Pasiryžk vieną kartą ir pereik prie elegantiškų rankinių, su ratukais, kurios pačios važiuoja visų džiaugsmui. Gražu, lengva, patogu, patikima. Supratai metaforą?
Pažadai „susibėgti kada“, parašyti, padaryti, užnešti, nupirkti ir pan. – jei tokie pažadai kabo ilgiau nei savaitę, (na gerai, dvi) ir niekas nenumirė, matyt, nelemta jiems išsipildyti. Nereikalingas balastas. Išbraukiam.
Žodžiai „aš to nemoku“ arba „aš tame nieko nesuprantu“ neveikia. Nusimanyk, mokykis, arba mokėk tam, kas moka. Tu juk ne kompleksus savyje augini, o stengiesi sau palengvinti gyvenimą. Tiesa?
Prisiminimai, nuo kurių ašaros į akis ir rankos dreba. Jei yra, išmesk. Grįžti – dar kartą trink. Nėra ko tau gyventi sau gyvenimą nuodijant. Buvo, o dabar nebėra.
Įpročius visada nusileisti, „būti gera mergaite“, tylėti, netgi kai tau kažko labai smarkiai reikia, bet „ką žmonės pagalvos“ – rauk su šaknimis. Kalbėk, sakyk, prašyk, komentuok, išsakyk, mandagiai ir taktiškai aiškink, bet savaip ir apie savo reikalus. Geros mergaitės patenka į dangų, o blogos – kur tik užsigeidžia.
Baimė pasenti, naujo baimė, abejonės dėl savo grožio, netikėjimas savo laime – į maišą, sudegint ir pelenus išbarstyt pavėjui. Tai nepadeda, o tik trukdo žmoniškai gyventi.
Sulaužytos durelės, rankenėlės – kartu su visa virtuve, dujine, virduliu ir kt. – mesk. Remontuoti yra brangiau. Išmesk – greičiau naują nusipirksi, tokią, kaip tau patinka.
Įprotį sėdėti internete – mesk tiesiog dabar.
Baigsi skaityti, eik pasivaikščioti. Ten gera, ten gaivus vėjelis, saulė, žaluma, sniegas, lietus. Pasivaikščiok, pakvėpuok, pažiūrėk, pauostyk.
Tai gyva.
Tai veikia.
