Kolių ištikimybė žinoma daugeliui. Šie šunys labai prisirišę prie šeimos, kurioje gyvena, ir išsiskiria ypatingu draugiškumu. Ir tai daug ką paaiškina, kodėl šunys pasiruošę įveikti tūkstančius kilometrų, badą ir šaltį, kad galiausiai grįžtų namo.
Ši istorija nutiko 20-aisiais praėjusio amžiaus metais. Šuo Bobis gyveno šeimoje Oregono valstijoje. Jo šeimininkai kartais važiuodavo pas giminaičius į kitą valstiją ir pasiimdavo augintinį kartu. Vienos tokios kelionės metu nutiko bėda – valkataujančių šunų gauja išgąsdino Bobį ir jis pabėgo.
Šeima ilgai ieškojo numylėtinio, klausinėjo vietos gyventojų, klijavo skelbimus, organizavo paieškas. Deja, visos pastangos buvo bergždžios.
Nusiminę šeimininkai jau prarado viltį vėl pamatyti Bobį. Tačiau likimas viską sudėliojo kitaip. Vieną vasario dieną šuo pasirodė prie gimtųjų namų. Neįtikėtina, bet jis nuėjo 4000 km.
Ši istorija padarė Bobį ir jo šeimininkus žymiais, kas padėjo sužinoti stebuklingo sugrįžimo detales. Šeimai rašė laiškus ir pasakojo, kaip priglaudė užklydusį pas juos šunį.
Deja, alinanti kelionė smarkiai paveikė šuns sveikatą. Ir jis mirė po kelerių metų. Tačiau šią istoriją Oregone prisimena iki šiol. O gimtajame mieste yra net herojaus statula ir visa scena su jo kelionės iliustracijomis.
