Tamaros gyvenimas susiklostė ne pačiu geriausiu būdu. Išsiskyrė su vyru ir viena pati išaugino dukterį. Mašai – jau 23 metai, o motinai – 47. Bet ji nenori dirbti ir kaip nors padėti mamai.
Tamara pamažu ėmė jai daryti užuominas. Kad metas jau ko nors imtis. Bet mergina įsižeidė dėl tokių užuominų ir ėmė kelti isterijas. Po iškeltos isterijos ji atsigulė į lovą ir daugiau nesikėlė.
Gaminti Maša moka tik kiaušinienę. Tačiau ji niekada kartu neiškeps jos ir mamai. Kai Tamara grįžta iš darbo, dukra apsimeta, kad miega, arba sėdi užsirakinusi savo kambaryje, kad motina jos netrukdytų.
Neaišku, į ką dukra atsigimė. Tamara užaugo kaimo žmonių, kurie kasdien dirbo laukuose, šeimoje. Mašos tėvas taip pat kilęs iš kaimo. Tai yra, kad čia jokia genetika neturi reikšmės.
O jų dukra į rankas net negali paimti adatos su siūlu.
Mokykloje mergina mokėsi tik trejetais. Tik fizinio lavinimo pamokos buvo įvertintos penketu. Bet irgi tik todėl, kad fizinio lavinimo mokytojas buvo jų kaimynas, su kuriuo Maša puikiai sutarė. O kai mama ėme kalbėti, kad jai reikia stoti į universitetą, iškart prasidėdavo ašaros ir riksmai…
Moteris visai pametė galvą. Tikėdamasi pagalbos, ji kreipėsi net į psichologus, tačiau niekas konkrečiai padėti negalėjo. O tuos, kuriuos Tamara panaudojo, nedavė jokių rezultatų. Dukra net nesiklausė motinos maldavimų.
O jūsų dukterys kada nors elgėsi taip? Ką jūs darytumėte motinos vietoje?
