– Neįsižeiskite ant vaikų, kad jie nepaskambino. Galbūt jiems dabar patiems reikia jūsų skambučio, tačiau jie nedrįsta to paprašyti.
– Neįsižeiskite ant vaikų, kad jie nepaskambino. Kartais tyla nereiškia abejingumo — jie tiesiog laukia, kad jūs pirmi parodytumėte šilumą.
– Neįsižeiskite ant vaikų, kad jie nepaskambino. Jų amžiaus gyvenimas dažnai būna audringas ir chaotiškas, bet net ir tame skubėjime jie prisimena jus.
– Neįsižeiskite ant vaikų, kad jie nepaskambino. Vaikai dažnai mano, kad tėvai visada stiprūs, ir pamiršta, jog tėvams taip pat reikia rūpesčio.
– Neįsižeiskite ant vaikų, kad jie nepaskambino. Kartais jie neskambina, nes bijo jus nuliūdinti savo problemomis. Geriau parodykite, kad visada esate pasiruošę jų išklausyti.
– Neįsižeiskite ant vaikų, kad jie nepaskambino. Jie gali to neparodyti, bet giliai širdyje jie vertina jūsų buvimą jų gyvenime labiau nei žodžius.
– Neįsižeiskite ant vaikų, kad jie nepaskambino. Galbūt tas skambutis jiems — ne tik pokalbis, bet ir būdas pajusti jūsų palaikymą, o tam reikia laiko.
– Neįsižeiskite ant vaikų, kad jie nepaskambino. Prisiminkite save jų amžiuje — skambučiai tėvams dažnai atidėliojami ne iš abejingumo, o dėl daugybės reikalų ir rūpesčių.
– Neįsižeiskite ant vaikų, kad jie nepaskambino. Meilė ne visada pasireiškia žodžiais — kartais ji slypi smulkmenose, nepastebimose iš pirmo žvilgsnio.
– Neįsižeiskite ant vaikų, kad jie nepaskambino. Svarbiausia — patys raskite progą išgirsti jų balsą ir pasakyti, kad juos mylite. Tai svarbiau už bet kokias nuoskaudas.
– Neįsižeiskite ant vaikų, kad jie nepaskambino. Jie gali manyti, kad jums viskas gerai ir nereikia jų skambučio. Priminkite jiems, kad jums svarbu išgirsti jų balsą.
– Neįsižeiskite ant vaikų, kad jie nepaskambino. Kartais jie taip įsitraukę į savo gyvenimą, kad pamiršta, kaip svarbu tiesiog paklausti: „Kaip tau sekasi?“
– Neįsižeiskite ant vaikų, kad jie nepaskambino. Galbūt jie laukia jūsų skambučio, kad išgirstų palaikymo žodžius ar tiesiog pajustų jūsų šilumą.
– Neįsižeiskite ant vaikų, kad jie nepaskambino. Kartais jų tyla — tai ne ženklas, kad jie tolsta, o prašymas suprasti ir būti kantriems.
– Neįsižeiskite ant vaikų, kad jie nepaskambino. Parašykite jiems patys, nes net trumpa žinutė gali praskaidrinti jų dieną.
– Neįsižeiskite ant vaikų, kad jie nepaskambino. Svarbu prisiminti, kad jie auga ir mokosi būti savarankiški. Duokite jiems laiko, bet būkite šalia.
– Neįsižeiskite ant vaikų, kad jie nepaskambino. Geriau pasiteiraukite, kas vyksta jų gyvenime. Jūsų skambutis gali būti parama, kurios jie dabar ypač laukia.
– Neįsižeiskite ant vaikų, kad jie nepaskambino. Jų pasaulis pilnas rūpesčių ir pokyčių, tačiau jūs visada išliekate jų širdyse. Tiesiog priminkite jiems, kad pasiilgote.
– Neįsižeiskite ant vaikų, kad jie nepaskambino. Jie gali nesuprasti, kaip stipriai laukiate skambučio. Pasidalinkite su jais savo jausmais — tai sustiprins jūsų ryšį.
– Neįsižeiskite ant vaikų, kad jie nepaskambino. Kartais net trumpiausias pokalbis, kurį pradedate jūs, gali tapti šiltesnio bendravimo pradžia.
– Neįsižeiskite ant vaikų, kad jie nepaskambino. Prisiminkite jų vaikystės šypsenas ir juoką. Jie jus myli, net jei ne visada tai išreiškia žodžiais.
– Neįsižeiskite ant vaikų, kad jie nepaskambino. Meilė — tai ne laukimas skambučių, o pasiruošimas būti šalia bet kurią akimirką.
– Neįsižeiskite ant vaikų, kad jie nepaskambino. Leiskite jiems žinoti, kad jūsų namai ir jūsų širdis visada atviri jiems, nepriklausomai nuo atstumo ar laiko.
– Neįsižeiskite ant vaikų, kad jie nepaskambino. Kartais jiems paskambinti yra žingsnis, reikalaujantis drąsos, ypač jei jie bijo jus nuvilti.
– Neįsižeiskite ant vaikų, kad jie nepaskambino. Svarbiausia — nepraleiskite progos patys pirmieji žengti žingsnį. Jų laimė svarbesnė už bet kokias nuoskaudas.
Neįsižeiskite ant vaikų dėl jų tylos. Kartais už to slypi ne abejingumas, o rūpesčiai, baimės ar tiesiog laiko stoka.
Priminkite sau, kad meilė nėra matuojama skambučių dažnumu — ji slypi smulkmenose, žvilgsniuose, gestuose ir nepasakytuose žodžiuose. Nebijokite pirmi žengti žingsnio, parodyti rūpestį ir šilumą. Jūsų supratimas, kantrybė ir noras būti šalia yra svarbiau už bet kokias nuoskaudas.
Meilė vaikams — tai ne laukimas, o gebėjimas palaikyti ir mylėti, nepaisant nieko. Juk šeimos santykiuose svarbiausia ryšys, stipresnis už žodžius.
