Prieš kelis metus nustojau siųsti pinigus savo vaikams. Aš vieniša motina ir išvykau į Angliją, kad uždirbčiau pinigų savo vaikų ateičiai.
Kiekvienai savo dukrai per vestuves įteikiau vieno kambario butą ir manau, kad atlikau savo motinišką pareigą.
Vėliau pasakiau dukroms, kad daugiau mano uždarbiais jos kliautis negali ir turi pačios savimi pasirūpinti. Neseniai kalbėjausi su Mariumi, jis mano bendraamžis, gyvena kaime.
Marius pasiūlė man grįžti namo ir gyventi kartu, nes visą tą laiką, kol aš dirbau Anglijoje, jis prižiūrėjo mano namą ir mes po truputį suartėjome.
Neprieštarauju, kadangi uždirbau viskam, kas būtina ir galiu grįžti į tėvynę ramia širdimi. Tačiau kai mano dukros tai sužinojo, buvo prieš mano santuoką ir Mariaus parsivedimą į mano namus.
Jos tikėjosi, kad man atstačius motinos namą, vieną jų priimsiu gyventi pas save. Nepaisant dukrų prieštaravimo, pažadėjau Mariui grįžti namo Velykoms aptarti tolesnių mūsų planų.
Dukros mane įspėjo, kad jei sutiksiu tuoktis, jos neatvažiuos per jokias šventes. Grįžtu namo per Velykas ir nežinau, kas manęs laukia. Dukros gali ant manęs pykti, tačiau Marius nekantriai manęs laukia ir tai mane džiugina.
