– Na, kas čia per žmona pas tave! Nei tvarkosi, nei gamina, visą dieną prie kompiuterio sėdi, su vyrais bendrauja. Ir dar visokius baisius žodžius vartoja: bugas, pythonas, kopipasta… – burbėjo Olga.
– Mama, mano Agnė – programuotoja. O tie „vyrai“ – tai jos klientai. Ji jiems programas rašo, – ramiai paaiškino Jonas. – O šitie žodžiai – tai profesiniai terminai.
Agnė uždirba pinigus, ir tarp kitko, gerokai daugiau už mane. O sutvarkyti ir pagaminti aš pats galiu. Ne taip skaniai, kaip tu, bet alkani neliksime.
– Dar ir pataikūnas! Tikiuosi, kad mano gimtadienį tavo Agnė sugebės atsitraukti nuo kompiuterio? – nepatenkinta pridūrė uošvė.
Olga savo gimtadienį šventė kavinėje, susirinko tik artimiausi giminaičiai ir draugės. Svečiai vienas po kito sveikino jubiliatę. Pagaliau atėjo eilė Jonui ir Agnei.
– Mama, – pradėjo Jonas, – mes su Agne sveikiname tave su gimtadieniu ir linkime stiprios sveikatos bei ilgų metų. Kad padėtume šį palinkėjimą įgyvendinti, dovanojame tau kelialapį į sanatoriją. Visam mėnesiui. Dviem žmonėms. Važiuosite su tėčiu pailsėti!
Olga trumpam apstulbo iš netikėtumo. Jos veidą nušvietė džiaugsminga šypsena, ir ji puolė apkabinti sūnų.
– Kiek pinigų išleidote! Tikriausiai labai brangūs kelialapiai? – susijaudinusi paklausė ji.
– Pinigus davė Agnė, – atsakė Jonas. – Jos programuotojo darbas gerai apmokamas. Ji mano, kad sveikatos taupyti negalima.
Olga sutrikusi pažvelgė į marčią, o tada dar plačiau nusišypsojo.
– Aš nė neįtariau, kad mano marti tokia šaunuolė. Ir uždirba daug, ir tokia dosni! Pasisekė tau, sūnau. Ir nieko tokio, kad ji neturi laiko gaminti. Aš pati atnešiu jums barščių, kotletų, pyragėlių! – sušuko Olga, nesulaikydama emocijų.
Ji švelniai apkabino Agnę ir vėl grįžo prie svečių, kad pasigirtų: – Štai kokia aš turiu marčią! Protinga, tikra specialistė, uždirba pinigus ir dar gera žmogus!
