Neseniai susitikau su viena sena drauge. Jai 43 metai. Jos tėvai mirė labai anksti, kai Rasa buvo dar moksleivė. Todėl ją augino močiutė. O neseniai mirė ir ji, ir Rasa liko visai viena. Ji niekada nebuvo ištekėjusi, vaikų neturi.
Maniau, kad pamatysiu liūdną ir nusivylusią, gyvenimo sulaužytą moterį. O į susitikimą su manimi atėjo besišypsanti, graži ir savimi pasitikinti karalienė.
Pasidomėjau, kame Rasos neįtikėtinos išvaizdos ir vidinės harmonijos paslaptis. Ji atsakė paprastai: „Aš gyvenu dėl savęs“.
Iš pradžių man buvo keista tai girdėti, tačiau Rasa išties atrodė žymiai laimingesnė už, pavyzdžiui, mane. Nors aš turiu ir vyrą, ir vaikų.
Man buvo keista, juk nuo vaikystės visas mergaites auklėja beveik vienodai. Tėvai įkala mums į galvas, kad merginai svarbiausia ne karjera, saviugda ar dar kažkas, o turtingas vyras ir laimingi vaikai šalia.
Mes visos įpratome laikyti netekėjusias moteris nelaimingomis, o mano draugė savo pavyzdžiu daužo šiuos stereotipus.
– Negyvenu pagal visuomenės normas. Dėl „pliuso“ netekėsiu ir negimdysiu vaikų,- sako Rasa.
– Radau laimę kitur. Užsiimu tuo, kas man patinka. Tiesiog dievinu savo darbą, kuris neša man nemažus pinigus. Lankau įvairius saviugdos kursus ir būrelius pagal savo interesus.
Kiekvieną dieną sužinau kažką naujo, juk aplink tiek įdomaus. Dažnai keliauju, juk nėra nieko vertingesnio už emocijas. Eikvoju laiką ir pinigus tik sau ir man tai teikia malonumą.
Rasa sako, kad gyventi dėl vyro ir vaikų – visiška nesąmonė. Ir negalima nuleisti rankų ir laikyti save „ne tokia“, jei jūsų gyvenime jų nėra.
Kiekviena mūsų gyvena taip, kaip nori. Ir negalima smerkti moters, kuri gyvena ne dėl vyro ir vaikų, o dėl savęs. Tai jos pasirinkimas. Svarbiausia, kad ji laiminga, o visa kita – smulkmenos.
Jei jaučiate, kad gyventi dėl vyro ir vaikų nėra jūsų kredo, neverskite savęs. Toks gyvenimas neatneš jums laimės. Norite gyventi dėl savęs – gyvenkite ir mėgaukitės kiekviena nugyventa diena.
