Kai ankstų rytą Jurga atmerkė akis, suprato, kad jos veidas smarkiai ištino, nes vakar verkė visą dieną be perstojo. Tarp jos ir vyro pirmąkart įvyko rimtas skandalas, dėl kurio moteris smarkiai susinervino.
Iš tiesų jie susipyko dėl to, kad pas juos į svečius nusprendė apsireikšti vyro motina ir visiems sugadinti nuotaiką, juk ji visada mėgo priimti kokius nors svarbius sprendimus vietoj sūnaus.
Prieš Jurgai susipykstant su sutuoktiniu, ji norėjo sužinoti, kodėl anytą taip domina jų šeimyninis gyvenimas, jei jie su vyru jau seniai nebėra vaikai ir gali savarankiškai spręsti problemas be tėvų įsikišimo. Tik štai vyro motinos jos nuomonė nejaudino.
Jurga iš tiesų net norėjo išvengti šio barnio, sakydama, kad ji nėščia ketvirtą mėnesį ir jai geriau be reikalo nesinervinti, juk tai irgi paveiks jos būsimą vaiką.
Tačiau vyro motina visada tokiais atvejais elgėsi taip, kad marti labiau pyktų ir nerastų sau vietos, juk dėl kažkokios nepagrįstos priežasties labai jos nemėgo. Ignas visada tokiose situacijose buvo neveiksnus, juk nenorėjo su niekuo pyktis, taigi, nė nebandė kažkaip apginti savo nėščios sutuoktinės.
Kažkuriuo momentu jis išvis pareiškė Jurgai, kad anyta ja rūpinasi, todėl moteriai vertėtų pagarbiau elgtis su ja, tačiau žmona tik supyko ant Igno, juk kažkodėl jis apsimetinėjo nesuprantąs, kaip yra iš tiesų.
– Jurga, nustok elgtis kaip mažas vaikas! Tu gi matai, kad mano motina iš tiesų dėl tavęs labai pergyvena ir nori nors truputį paprotinti tave, o tu jai nė nepadėkoji už tai.
Negi tau reikia priminti, kad ji visą laiką atvažiuoja pas mus su lauktuvėmis? Būdavo ir tokių atvejų, kai ji vietoje tavęs atlikdavo ruošos darbus, kad tu daugiau ilsėtumeisi nėštumo metu, bet tau lyg viso to negana! Tik įsivaizduok, kaip ji rūpinsis anūku! Manau, kad jei tu ir toliau taip elgsiesi su ja, tai ji išvis nenorės sėdėti su juo jam gimus.
– Ignai, apie tai aš nieko blogo nesakiau. Aš labai dėkinga už pagalbą, kurią ji mums teikia tiesiog dabar ir žinoma, tai palengvina man gyvenimą, tačiau tavo motina pastoviai stengiasi išprovokuoti konfliktą, kaip aš besistengčiau jo išvengti! Man tiesiog atrodo, kad tu turėtum bent pažvelgti į krepšius su lauktuvėmis ir pamatyti, ką ji mums tempia!
– Visada peržiūriu lauktuves ir jose nėra nieko blogo. Tau juk nuo to tik lengviau, juk nereikia nieko gaminti.
– O kaip tau jos lauktuvių skonis? Nepykina, kai suvalgai?
– Kol kas nieko nevalgiau iš mamos atvežto. Tik grįžau iš darbo!
– O tu paragauk! Man atrodo, kad iš tualeto artimiausiu metu neišeisi, jei suvalgysi kažką iš tų patiekalų! Maža to, kad visas maistas lyg pašvinkęs, tai ji daro jį maksimaliai aštrų, nors puikiai žino, kad mes to nevalgome.
Galbūt ji tyčia deda didelius pipirų kiekius? Pati jai sakiau, kad nuo vaikystės nepernešu pipirų, tačiau anyta lyg negirdi ir daro viską kaip jai pačiai norisi! Jei nori, gali valgyti tokį maistą, bet aš geriau sau gaminsiu atskirai.
– Tačiau motina man visada sakydavo, kad visas maistas turi būti nors truputį aštrokas,- nustebęs atsakė sutuoktinei Ignas.
– Gerai, jei su tuo išsiaiškinome, tai ką tu manai daryti su graikiniais riešutais, kuriuos ji veža kilogramais kas savaitę? Aš irgi įspėjau anytą, kad esu alergiška riešutams, jų net neragausiu, tačiau ji vis tiek juos veža, lyg visiškai manęs negirdėtų.
Aš neseniai susimąsčiau, kodėl ji taip elgiasi? Galbūt ji nori pamaitinti tik tave? Bet kodėl tada sako, kad šios lauktuvės mums abiem?
– Jurga, nustok apkalbinėti mano mamą. Ji niekada nieko nedarė tyčia ir tau pikto tikrai nelinki. Tiesiog tu viską priimi taip, lyg motina stengtųsi tau visais būdais pakenkti! Kodėl tu visada priimi rūpestį kaip kažką blogo? Tu jauti kažkokią nuoskaudą mamai? – domėjosi Ignas, bandydamas suprasti, kame problema.
Jurga suprato, kad su vyru ginčytis beprasmiška ir jis niekada nesupras, kuo prasikalto anyta, todėl baigusi šią pokalbio temą, ji nuėjo miegoti. Labiausiai moterį erzino tai, kad sutuoktinio motina ateidavo į jų namus kada sugalvojusi ir nė nesusimąstydavo apie skambutį marčiai ar sūnui, kad perspėtų apie savo vizitą.
Taipogi Jurgita suprato, kad kažkodėl po kiekvieno anytos atėjimo į svečius jai prasidėdavo kažkokios sveikatos problemos ir ji jausdavo neįtikėtiną silpnumą visame kūne.
Ji nenorėjo matytis su anyta beveik kasdien ir net prašė Igno rimtai pasikalbėti su motina, bet šis visada rasdavo nevykusių pasiteisinimų arba paprasčiausiai tempdavo laiką, kad žmona galiausiai pamirštų savo prašymą.
Taip pat bandė paaiškinti sutuoktinei, kad jo mama taip elgiasi todėl, kad pensijoje neturi kuo užsiimti ir nori daugiau bendrauti su sūnaus šeima. Be to, Jurgita tik paskutiniu momentu sužinojo, kad anyta pastoviai skundėsi Ignui jos elgesiu, sakydama, kad vyriškis elgtųsi su marčia griežčiau ir neleistų atsikalbinėti.
Dar ji mėgo dalinti mitybos patarimus, todėl kaskart pasakojo sūnui, ką geriau pirkti nėščiai žmonai, juk kai kurie produktai labai blogai veikia jos sveikatą.
Jurgą džiugino tik tas faktas, kad Ignas tik kartais klausydavo anytos ir neklausė visų jos nurodymų, todėl moteris visada maitinosi tuo, kuo norėjo.
Bet kartą sutuoktiniai vos nesusipyko dėl eilinio vyro motinos įsikišimo į jų santykius, juk vieną gražią dieną Ignas nusprendė palaikyti motinos pusę.
Kartą anyta nusprendė apsireikšti svečiuose ankstyvą savaitgalio rytą, kai sutuoktiniai miegojo ir nė nemanė prabusti, tačiau vyro motina uoliai skambino į duris.
Jurgitai teko per jėgą keltis iš lovos ir atidaryti duris, o ant slenksčio ji pamatė kelis didžiulius maišus su maistu, todėl sunkiai atsiduso, tačiau iškart palydėjo vyro motiną į virtuvę.
Pasirodė, kad tą dieną ji atnešė ne tik maisto, bet ir drabužių būsimam anūkui, tik štai visi tie rūbai buvo labai seni ir suplyšę, taigi, Jurga nesuprato, kad reikėjo tai nešti pas juos, jei buvo galima tiesiog išmesti.
Moteris suprato, kad gyvenime neaprengs savo vaiko šiais drabužiais, todėl visiškai ramiai pareiškė anytai, kad jei ji paliks šiuos rūbus jų namuose, ji išmes juos į šiukšlyną.
Igno motina labai nusiminė ir ėmė šaukti ant marčios, dėl ko jau pabudo ir Ignas, kuris atėjo išsiaiškinti skandalo priežasties. Vyriškis suprato priežastį tik po kelių minučių, kai pažvelgė į savo senus vaikiškus rūbelius ir mandagiai paprašė mamos juos išmesti, juk jų tikrai niekas nenešios.
Anyta labai nusiminė ir net apsiverkė, nes norėjo padaryti kaip geriau, tačiau jos vėl niekas neklausė, ir pareiškė, kad su šia žmona jis greitai išsiskirs, o motina pas jį viena, po to išėjo namo.
