Norėčiau pasvarstyti, kokiame gyvenimo periode moteriai nebereikia vyro. Kai ji gyvenime visko pasiekia arba atvirkščiai – nepasiekia, bet jau kažkaip nieko ir nebesinori. Nesinori vyriškio šalia savęs.
Nebereikia prisiimti kokių nors piniginių įsipareigojimų – jūs nebelysite į kreditus nei stambiam pirkiniui, nei smulkiam. Nebėra noro megzti kontaktų – nei draugiškų, nei dalykinių.
Norisi tik mėgautis gyvenimu ir dėl nieko nepergyventi. Suprantama, kad kiekvienam žmogui viskas individualu. Visoms moterims toks periodas ateina skirtingai.
Vienos jau 30-ies nieko nebenori, o kitos ir 70-ies mėgaujasi gyvenimu ir kyla į
mūšį.
Asmeniškai aš manau, kad kažkur po 55, kai moteris dar puikios formos, tačiau jai jau nebereikia vyriškio. Jai nesinori gundyti, siekti dėmesio, o norisi gyventi ir viskas. Gyventi iš tikrųjų.
Yra moterų, kurių gyvenimo būdas yra teisingas. Joms sveikata – svarbiausia. Ir ne kažkam, o sau!
Tiesiog dėl galimybės pragyventi kaip galima ilgiau. Kalbėkime tiesiai, kam gyventi dėl kažko? Mūsų laikais vyrai visai aptingo. Drybso fotelyje prieš televizorių, o moteris turi šokinėti aplink – gaminti, tvarkyti. Bet juk taip neturi būti!
Iš viso to savaime prašosi išvada:
– Moteris po 55 (būna ir anksčiau) nenori būti tarnaite. Ir tik dėl to, kad šalia būtų vyriokas. Tiesiog šiaip sau, užsidėti pliusą. Parodyti aplinkiniams, neva tu turi žmogų, štai jis fotelyje, kaip turi būti. Argi tai normalu?
– Moteris nori gyventi nepergyvendama. Ramiai.
– Nebereikia vaikytis materialinių gėrybių, pergyventi, ar tavo namai ne blogesni už draugių, ar tavo televizoriaus markė prestižinė, ar virtuvės baldai geri. O kada gi gyventi?
Kada gi skirti laiko sau, o ne sėdinčiam ant fotelio tingiam gyvenimo palydovui?
– Norisi mėgautis gyvenimu tyloje ir harmonijoje. Juolab jei santykiai niekada nebuvo geri.
Jei pas jus su juo vyravo nervų tampymas, barniai, negatyvas. Ateina momentas, kai nebelieka būtinybės kažkam kažką įrodinėti, aiškinti, gelbėti. Norisi ramybės ir taikos.
Ir mano nuoširdžiu įsitikinimu – po 55 turėti vyrą nebėra būtinybės. Moteris jau gyvena savo malonumui, dėl savęs, savo ramybei, savo sveikatai.
O kokia jūsų nuomonė, kada moteriai nustoja reikėti vyro? Kalbant ne fizine prasme, o apie platoniškus santykius.
