Aš – neplepus žmogus savo natūra. Labiau mėgstu klausytis, ypač ko nors naudingo. Ir žinote, tame yra savo pliusų. Galiu sužinoti daug naujo ir išvengti panašių klaidų.
Ne kartą tapau telefoninių pokalbių visuomeniniame transporte liudininke. Man nesinori jų klausytis, tačiau tenka. Dar jei keleivis emocingai apie ką nors pasakoja, nori nenori tampi privataus jo pokalbio dalyviu.
Tai nutiko praeitą vasarą. Važiavau į sodą. Šalia manęs prisėdo kokių 40-ies moteris. Kai tik užėmė vietą, iškart ėmėsi telefono.
Taip visi pakeleiviai sužinojo, ką jai skauda, kokią diagnozę jai nustatė gydytojai ir kokia jos katino reakcija į naują pašarą. Tačiau labiausiai man įsiminė vienas monologas.
– Mes vakar pas Miglę svečiuose buvome. Nežinau, kam ji mus kvietė, jei nemoka svečių priimti.
Jos Vytas verslininku tapo. Namą štai nusipirko. Tai va aš pažiūrėjau! Ir ką aš tau pasakysiu, nieko ypatingo. Pinigų atsirado, o kaimiški įpročiai niekur nedingo. Maniau, mus ikrais, tai ji silkę pataluose ant stalo padėjo. Jokių delikatesų ir kitos prabangos.
Apie svečius visiškai negalvojo… Taip, buvo kažkokios salotos su krevetėmis, bet jos buvo tokios smulkios. Aš ir pati tokių galiu nusipirkti! Mėsą prancūziškai padarė, irgi mat naujiena… Iš gėrimų buvo tik vynas, konjako ir viskio turbūt pagailėjo.
Namas? Nagi normalus. Aš geresnį pasistatyčiau, ir kambarių mažai. Pirtelė yra, o štai apie baseiną nepagalvojo. Visą plotą daržovėmis apsodino. Ir kam, jei jie viską gali nusipirkti parduotuvėje?
Miglė man savo visas šmutkes parodė. Paprasčiausi skudurai, neturi ji prabangių ženklų ir dizainerių suknelių. Vien šlamštas. Galėtų ir pasipuošti, jei pinigų atsirado.
Paklausiau, ar ji nenori dantų protezus susidėti. O ji sako, kad ją savi dantys tenkina. Neva, ir taip balti, lygūs. Na ar ji normali?
Plastikos irgi darytis nesiruošia. Tenkina ją ir krūtinė suglebusi, ir vokai. Baisu jai po peiliais gultis. Vyras irgi, sako, nesiskundžia. Tai dabar jis nesiskundžia, o paskui pas jauną meilužę pabėgs. Jei aš turėčiau galimybę, pasidaryčiau 10 plastinių operacijų.
Ji juk darbo nemetė – taip ir dirba mokytoja. Vyras sako, kad jie šaunuoliai. Neva į žmones išėjo ir nepasikėlė. O aš manau, kad jei yra pinigų, tai reikia jais naudotis ir netaupyti. Oi, kad man jos vietoje!
O aš sėdėjau ir galvojau, kokia šaunuolė jos draugė. Visgi ne visi moka elgtis su pinigais, todėl ir skundžiasi skurdu.
