Mano vardas Margarita. Man 32 metai. Aš ištekėjusi, tačiau labai nemėgstu savo anytos. Kodėl? O todėl, kad laikau ją pačia tikriausia veidmaine.
Į akis ji man sako tik gera, o už nugaros kalba apie mane įvairias bjaurastis.
Anyta dar prieš vestuves atkalbinėjo vyrą mane vesti. Kodėl? O todėl, kad aš jau buvau ištekėjusi. Štai todėl ji mane laiko antrarūše moterimi.
Pirmąkart ištekėjau 18 metų. Ištekėjau už savo klasioko Karolio. Pas mus buvo tikros vestuvės: ir balta suknelė, ir restoranas, ir daug svečių.
Tačiau po 3 mėnesių mes su Karoliu susipykome. O dar po 2 mėnesių išsiskyrėme. Mus išskyrė labai greitai. Juk mes neturėjome nieko bendro.
Gerai, kad aš bent nepastojau. Pasakoju apie savo pirmąją santuoką tiesiog kaip juokingą istoriją, kaip anekdotą. Tada buvau labai jauna ir kvaila.
Pirmąją savo santuoką laikau visiškai nerimta. O štai mano anyta Antanina Petrokienė labai mane smerkia už jaunystėje padarytą kvailą klaidą.
Anyta sveikina mus su šventėmis. Kartais skambina man, bet man tiesiog nėra apie ką su ja kalbėti.
Ji žiūri per televizorių tik serialus ir kažkokias kvailas laidas. O paskui pradeda man jas perpasakoti. O man tai visiškai neįdomu.
Apie nieką kitą pasikalbėti su mano anyta tiesiog neįmanoma. Tačiau ji pastoviai man skambina.
Pastaruoju metu jau nustojau atsakinėti į jos skambučius.
Labai dažnai Antanina atneša mums savo maisto.
– Nereikia mums nieko nešti! Mes to nevalgome! – sakau jai.
– Kaip tai? Juk mano sūnus anksčiau mėgo tokį maistą!
– Mėgo! Štai todėl, kad jūs jį maitinote pastoviai riebiu, sūriu ir marinuotu maistu, pas jį dabar tokios didelės skrandžio problemos! – pasakiau savo anytai.
Aš išvis labai sąžiningas ir tiesmukas žmogus. Nemoku ir nemėgstu apsimetinėti. Manau, kad elgiuosi teisingai.
O jūs su manimi sutinkate?
