Man pasisekė gimti turtingoje šeimoje. Tėvas – gamyklos savininkas, motina toje įmonėje dirba buhaltere. Žinoma, dėl vienintelio ir mylimo sūnaus tėvai stengėsi padaryti viską.
Ir labai svajojo, kad aš tęsiu jų verslą. Tačiau mane jis mažai domino. Labiau traukė medicina. Kai pranešiau apie savo tikslus, buvo daug skandalų. Man teko įdėti daug pastangų, kad atstovėčiau savo požiūrį. Tėvai galiausiai susitaikė.
Įstojau į mediciną, kur susipažinau su gera mergina Solveiga. Mus domino bendros medicininės temos ir išvis mes turėjome daug bendro. Mergina buvo kukli, kuo smarkiai skyrėsi nuo kitų.
Vėliau sužinojau, kad ji gimusi daugiavaikėje šeimoje ir gyvena bendrabutyje be jokių privilegijų. Kad gautų stipendiją, jai teko uoliai mokytis. Tokios mielos merginos sunku neįsimylėti, taip nutiko ir man.
Puikiai suprasdamas, kad tėvai nebus sužavėti mano pasirinkimu, iš paskutiniųjų slėpiau savo santykius. Baigęs universitetą jau aiškiai suvokiau, kad noriu pragyventi visą gyvenimą su Solveiga, todėl paskubėjau pasipiršti, nepranešęs apie tai tėvams. Mergina sutiko, nors irgi puikiai suprato, kad jos nepriims mano šeima.
Prieš vestuves visgi nusprendžiau pristatyti išrinktąją šeimai. Susitikimas praėjo šaltai ir įtemptai. Tėvai visą vakarą tylėjo. Išėjus merginai jie pranešė, kad nenori matyti Solveigos mano žmonos vaidmenyje. Ji ne ta, kurios man reikia. Mergina puikiai suprato tokio elgesio su ja priežastį. Geriau ji ir nesitikėjo. Mes tiesiog susirašėme be jokių iškilmių.
Dabar mūsų šeimoje santykiai geri. Labai myliu savo sutuoktinę. Ji nuostabi moteris. Nei kiek nesigailiu, kad nepaisiau tėvų norų ir vedžiau ją.
Tačiau per mūsų santykių metus aš visą laiką plėšiausi tarp tėvų ir sutuoktinės. Tai mane smarkiai išvargino. Negi man reikia rinktis tarp jų? Bet aš nenoriu nieko prarasti, o mano tėvai užsispyrę galvoja, kad man tiktų žmona iš pasiturinčios šeimos. Tačiau apie kokią šeimą galima kalbėti tuokiantis iš išskaičiavimo. Tai jau ne šeima, o verslo santykiai.
Dar skaudina tai, kad draugai manęs irgi nesupranta. Norėjau pasitarti su jais, kaip man elgtis, tačiau iš manęs šaipėsi, kad išsirinkau į žmonas valstietę. Kodėl niekas nekreipia dėmesio į mano jausmus?
Kodėl nori primesti savo nuomonę? Kartais man atrodo, kad atsidūriau aklavietėje, išeities nėra. Bet gal su laiku viskas susitvarkys. Tėvai pamatys, kokia gera mano žmona.
Didžiuosis jos savybėmis ir pasiekimais. Ir pagaliau supras, kad laimingai šeimai statusas ne svarbiausia, svarbiau, kokį žmogų tu pasirinkai į partnerius.
