Pas mane vidutinė statistinė šeima: vyras, du mokyklinio amžiaus vaikai. Gyvename nuo algos iki algos, pernelyg neišlaidaujame.
Aleksas dirba buitinės technikos remonto salone.
Tiesą sakant, kartais viskas taip nusibosta. Tai turbūt nuo pinigų trūkumo. Štai pažiūri, kaip žmonės gyvena, ir apima liūdesys.
Kažkas nežino, kur dėti pinigus, važinėja po restoranus ir kurortus, brangius skudurus maišais perka, o čia penktus metus su ta pačia striuke vaikštai.
Žinoma, svarbiausia, kad vaikai sotūs ir apauti. Bet kaip norisi save palepinti, kartais iki ašarų! Neseniai po darbo užėjau į vieną butiką. Pirkti nieko nesiruošiau, tiesiog užsukau pažiopsoti.
Lyg ir pažiūri į drabužį, įsivaizduoji jį ant savęs, net pasimatuoji, jei apsispręstum, ir jau lengviau. Ir ten aš pamačiau labai prabangų apatinių rūbų komplektą.
Oi, net prisimerkiau nuo tokios didybės. Nėriniai, raukiniai, o spalva… Tokia graži avietinė! O, jei aš tokį turėčiau! Tuoj pat įsivaizdavau save su šiuo komplektu, romantišką vakarą su vyru ir visa kita…
Tačiau įsismarkavusi vaizduotė iškart nurimo, kai pamačiau kainą. Negi kelnaitės gali tiek kainuoti? Tai juk pusė mano atlyginimo!
Pasipiktinusi padėjau komplektą ir išėjau lauk iš butiko. Namie tą patį vakarą papasakojau vyrui apie komplektą, jis dar pasišaipė – neva, radai dėl ko pergyventi. O po poros dienų manęs laukė siurprizas. Aleksas pasitiko mane po darbo, o pakeliui namo užsuko į
degalinę.
Kol jis ėjo atsiskaityti, laukiau jo salone. Mašinaliai atidariau daiktadėžę ir apstulbau – ten gulėjo tas pats komplektas! Netekau žado.
Tai reiškia, Aleksiukas jį nupirko man? Viešpatie, koks jis pas mane dėmesingas. Tiesiog romantikas!
Nusprendžiau vyrui nieko nesakyti, tegu galvoja, kad man bus siurprizas. Parvažiavome namo, pavakarieniavome. Tą vakarą Aleksas man nieko nepadovanojo. Pavalgė grikių su kotletais ir griuvo miegoti.
Ir čia mane lyg elektra nukrėtė: o jis tikrai nupirko jį man? Gal Aleksas turi meilužę?
Aš moteris tiesmuka ir negaliu ilgai tylėti, todėl per pusryčius ir išsakiau viską vyrui. Laimė, buvo išeiginė ir vaikai dar miegojo.
– Toma, nustok! – sušuko vyras, – aš tavęs neapgaudinėju. Aleksas pasitrynė kaktą, nusijuokė ir papasakojo.
Jo tėvas, mano šešuras, jau keletą metų našlys. Jis
vyriškis tvirtas, išvaizdus. Ir štai neseniai jis užmezgė romaną. Jo aistros objektas – moteris šiek tiek virš 50. Prisižiūrinti ir miela.
Nusprendė jis su sūnumi pasitarti dėl dovanos. O Aleksas, prisiminęs mano pasakojimą apie brangųjį komplektą, pasiūlė tėvui padovanoti tokią dovaną savo širdies damai.
Idėja šešurui patiko, tik jis labai drovėjosi pirkti moteriškus apatinius. Gyvenime to nedaręs. O čia kaip tik pensija, tai jis ir apsisprendė. Atskaičiavo reikiamą sumą ir įteikė sūnui – neva, tu nupirk.
