Mūsų šeima priversta gyventi viename bute su anyta Marija Jonaitiene. Ji turėjo savo butą, kurį mes pirkome su paskola, bet ji panoro gyventi su mumis, kol mes mokame kreditą.Kad greičiau išsimokėtume, tą būstą mes nuomojome.
Kai buvo karantinas , mes sėdėjome izoliacijoje, kas mane labai džiugino. Jau kelias savaites anyta nekvietė pas mus savo jaunos pažįstamos Orintos. Bijojo įsileisti pašalinius žmones į namus. Iki tol jų pasisėdėjimai buvo dažni ir man kėlė įtampą. Kilo tam tikri įtarimai. Ir štai kartą jie pasitvirtino.
Mes susiruošėme pietauti. Vyras ir vaikai buvo virtuvėje. Nuėjau kviesti anytos prie stalo. Priėjusi prie jos kambario išgirdau, kad ji su kažkuo kalbasi. Pasirodo, su Orinta. Ji labai gailėjosi, kad mergina negali ateiti į svečius. Juk jau būtų galima pereiti prie rimtų veiksmų.
Planavo pasikviesti pažįstamą į anūko gimtadienį, kad neformalioje aplinkoje patrauktų jos sūnaus Romano dėmesį. To išgirsti visiškai nesitikėjau. Jėga stumtelėjau duris, kad jos su garsiai trinktelėjo į sieną. Anyta persigando ir išjungė telefoną.
Pasidomėjau, ką ji čia kalba. Kam ruošiasi kviesti pašalinį žmogų į vaiko gimtadienį. Dargi kad ši nepažįstamoji sukiotųsi aplink mano vaiko tėvą. Su jos išsidirbinėjimais kažkaip susitaikiau, bet leisti, kad mane išskirtų su sutuoktiniu, negaliu.
Į triukšmą atbėgo vyras. Papasakojau jam apie anytos pokalbį su Orinta. Jo motina neneigė savo užmačios. Ta mergina jai iškart patiko. Ji buvo miela, paklusni, tai ne aš.
Būtų ji žmona, nebūtų skandalų. Vyrui tai visai nepatiko. Jis priminė motinai, kad pusmetį jo žmona bijojo žodį ištarti. Pastoviai sėdėjo kambaryje, kad nepapultų anytai į akis.
Nepaisant to, ji pastoviai kabinėjosi prie marčios. Jis visa tai matė, tačiau nenorėjo gadintis santykių su motina. Gailėjo jos. Nors ji seniai gadino jam nervus.
Neleido normaliai gyventi dar iki tol, kol jis vedė. Ir skandalai šeimoje buvo visai ne dėl sutuoktinės. Tiesiog jį užkniso motinos globa. Net jei jis vestų Orintą, po kurio laiko anytai ji pasidarytų bloga. Jis ką, turi keisti žmonas, kai tik jos nustoja patikti mamai.
Man visa situacija buvo labai nemaloni. Širdyje buvo bjauru. Džiugino, kad vyras pirmąkart mane palaikė, stojo ginti.
Anyta kaip visada – nusprendė apsiašaroti ir apsimesti kvailele, nesuprantančia, kas ir kaip jai čia šovė į galvą. Anksčiau toks spektaklis sūnų veikė, bet ne šįkart. Jis pasakė, kad mes išmokėjome paskolą ir jau po poros savaičių Marija galės persikelti į savo butą. Jo mama įsižeidė, kad sūnus ją išveja.
Tačiau jis jos nevijo. Persikelti pavyks ne anksčiau, kaip po 2-3 savaičių. Tačiau ilgiau tempti jis nesiruošia. Jau pavargo nuo jos spektaklių. Todėl laikas gyventi atskirai. Daiktus pervežti padės. Paskui vežios produktus, kad nereikėtų eiti į parduotuvę, kol karantinas.
Anyta tylėdama susirinko daiktus. Po pusvalandžio ji su sūnumi išėjo iš buto. Su manimi ir vaikais nė neatsisveikino. Aš taip seniai laukiau to momento, tačiau kažkodėl širdyje buvo sunku. Neišėjo iš galvos nugirstas pokalbis. Negi Marija Jonaitienė manęs taip nekentė, kad norėjo sugadinti gyvenimą savo sūnui?
