Prieš kelis mėnesius aš padariau kvailystę – banke savo vardu apiforminau didelį kreditą.
Tai dabar aš suprantu, kad pasikarščiavau, o tuo momentu galvojau tik apie tai, kaip išgelbėti mamai gyvybę.
Vakare ji man paskambino visa apsiašarojusi, pasakė, kad jai liko gyventi daugiausiai 3 savaitės, jei neatliks operacijos. Vietoje to ji išvyko į kurortą. Tokios išdavystės negaliu pergyventi.
Aš ištekėjau prieš 2 metus, dabar vaiko priežiūros atostogose. Mes su vyru įkūrėme savo nedidelį verslą.
Mes tik vystymosi kelyje, reikalai tik ima judėti į priekį. Kadangi mūsų firmos veikla susijusi su ūkininkavimu, mes pardavėme butą ir nusipirkome namą užmiestyje.
Dar ne visur spėjome pabaigti remontą. Aš su vaiku sėdžiu namie, vyras dirba vienas. Laisvų pinigų nelabai yra, visi apyvartoje.
Turbūt pamačiusi mūsų didelį namą, mama nusprendė, kad mes ir miegame ant pinigų. Iš pradžių reikalavo brangių dovanų, būtent reikalavo.
– Mano kaimynei dukra nupirko natūralius kailinius. O ji su vyru paprasti darbuotojai gamykloje, o jūs ką man dovanojate?
Mes su vyru ir taip jos nepaliekame. Pilnai apmokame komunalines paslaugas, stabiliai kartą per savaitę atvežame maisto, dovanojome kelialapius į sanatorijas. Ji pensijoje, bute viskas yra.
Ko dar reikia mamai? Ji negyvena skurde. Iškart aš stengiausi greitai reaguoti į jos kaprizus, o paskui nustojau. Aš dabar turiu sūnų, verslą, vyrą. Mano šeimos interesai turi būti pirmoje vietoje.
Staiga tokia naujiena! Ką daryti? Žinoma, tai mama, aš nenoriu, kad ji mirtų. Pasitarėme su vyru, paėmėme kreditą.
Siūliau iškart pervesti visus pinigus į klinikos sąskaitą, tačiau mama atsisakė, pasakiusi, kad reikia atiduoti gydytojui voke. Aš tada buvau šoke, nepajutau, kad tame yra kliauda. Iki tol mama atsisakė kitų klinikų konsultacijos.
Mama išvyko, pasakė jos nelankyti, jai reikia ramybės. Pati paskambins, kai galės po operacijos.
Visą tą laiką neradau sau vietos. Praėjo savaitė, dvi, trys… o mama taip ir neskambino. Nusprendžiau nuvažiuoti į jos butą, norėjosi būti arčiau jos.
Kai tik atrakinau duris savo raktu, prisėdau ant kėdės iš nuostabos. Kambaryje grojo muzika, virtuvėje kvepėjo kava, koridoriuje stovėjo lagaminas, o iš vonios girdėjosi dainavimas.
Tai buvo mano mama! Ji išėjo visa tokia įdegusi, neatrodė, kad ji tik ką po operacijos. Mama aiškiai nenorėjo manęs matyti.
– Ak, Jurga! Palauk, viskas ne taip, kaip tu pagalvojai.
– O ką aš turiu galvoti? Pagal magnetukus matau, kad buvai Turkijoje? Ten operaciją darei?
Pasirodė, ji mane paprasčiausiai apgavo. Jos sveikata puiki, tiesiog ji panoro prabangaus poilsio.
Daugiau nei mėnesį neatsakau į jos skambučius. Kaip taip? Tikra motina ir taip išdavė? Ji pailsėjo, o man kreditą mokėti.
