Elena buvo rūsti moteris, visą laiką dėvėjo tik kostiumėlius, be šypsenos. Su ja bijojo kalbėti net viršininkas, juk Elena buvo vyriausioji buhalterė. Ir, žinoma, ji buvo geriausia skyriaus darbuotoja.
Tačiau nuo jos griežtumo visiems skruzdės oda bėgiodavo. Elena turėjo vyrą Kazį. Jis buvo labai rūpestingas, viską darė dėl žmonos. Ryte keldavosi anksčiau už ją ir ruošdavo kavą mėlyname puodelyje auksiniu krašteliu.
Sklype vyras padarė gražų landšaftą, prisodino gėlių, pats pastatė fontanėlį ir suoliukus, skulptūras. Ten Elena ir ilsėdavosi po sunkaus darbo. Jų mieste vyko geriausios ir gražiausios aplinkos konkursas ir į žurnalistų objektyvus papuolė ir Elenos su vyru kiemas.
Sekančią dieną sutuoktiniai tapo garsenybėmis, juk užėmė antrą vietą mieste. Eleną darbe visi ėmė sveikinti, ji pati džiaugėsi ir net sutiko su kolegomis išgerti arbatos. Taip po truputį įsikalbėjo ir Elena pasidarė truputį švelnesnė. Po to pastoviai gerdavo arbatą su kolegomis.
Kartą Elena pranešė blogą naujieną, vyras susirgo onkologine liga ir jau vėlu kažką daryti. Jam liko keli mėnesiai. Elena nerado sau vietos, visą laiką vaikščiojo sutrikusi.
Vyras mirė. Po laidotuvių Elena tiesiog nustojo kalbėti, dažnai tylėjo ir žiūrėjo į vieną tašką.
Niekas negalėjo ištraukti jos iš šios būsenos. Tačiau kolektyve pasirodė naujokas. Jis dirbo kadrų skyriuje ir jam labai patiko paslaptingoji Elena. Visi kolektyve sakė, kad nieko nesigaus. Tačiau naujokas Jurgis nepasidavė.
Iš pradžių jis nusprendė pavėžėti Eleną namo, paskui ėmėsi nešioti į kabinetą arbatą, pasilikti pokalbiui.
Palaipsniui jis ėmė rodytis jos gyvenime už darbo ribų.
– Jurgi, sakykite atvirai, ko jums iš manęs reikia? Aš juk vyresnė už jus, be to, palaužta sielvarto.
– Elena, jūs vyresnė už mane vos pora metų, tai ir nesvarbu. Tiesiog jūs labai panaši į mano velionę žmoną. Man atrodo, jūs esate laiškas nuo jos, todėl negaliu nebūti šalia jūsų.
Elenai irgi buvo gera ir ramu šalia Jurgio, po vyro mirties Jurgis buvo pirmas žmogus, gebėjęs pažadinti joje norą gyventi. O po pusmečio dvi vienatvės užmezgė tarnybinį romaną.
