Šiandien sąžiningas ir principingas žmogus visiškai kitoks.
Jis nekalba, neprieštarauja.
Jis sutinka, bet daro savaip.
Jis nežino nieko labiau varginančio ir beprasmiškesnio nei prieštaravimai, ginčai, įtikinėjimai, tikinimai, kalbos.
Kam eikvoti jėgas?
Savęs apšvietimui tamsoje?
Ką jūs sugebėsite įtikinti?
Tą, kuris puikiai jus supranta ir elgiasi kaip anksčiau.
Jis pasirinko tokį kelią.
Už tai jam moka – pinigais, pareigomis, švyturėliu.
Jis sutiks ir nepasikeis.
Kaip ir jūs.
Tik jo kelias nesąžiningas.
Jūs bent jau sąžiningesnis.
Juo netiki, bet paklūsta.
Jums nepaklūsta, bet tiki.
Jūs negalite kaip jis.
Jis negali kaip jūs.
O jei koks nors kataklizmas – sėda į kalėjimą arba toks kaip jis, arba toks kaip jūs, priklausomai nuo to, kas laimės.
Jūs abu gyvenate, kaip to norite.
Pas jį lozungas, pas jus gyvenimas.
Jis sugalvoja seniems daiktams naujus vardus.
Jūs vadinate daiktus savo vardais.
Jį palaiko dauguma.
Jus – draugai.
Jūs gyvenate savo gyvenimą.
Jis – svetimą.
Jūs galite rinktis draugus.
Jis – ne.
Kiekvienam kiekvieno.
O grubiai kalbant, dar tarybiniais laikais tapo aišku: tylėjimas – nesutikimo ženklas.
Michailas Žvaneckis
