Žiūriu, ogi susisupusi į vilnonę skarą stovi mano buvusi anyta ir pardavinėja grietinę bei pieną. Iškart pribėgau prie jos, apkabinau.
Taip išėjo, kad pirmasis mano vyras neįžvelgė manyje geros moters, nors aš ir gaminau, ir tvarkiausi, dargi gerai uždirbdavau. Taip mes ir išsiskyrėme praėjus 8 bendro gyvenimo metams.
Stanislava Antanaitienė buvo labai geras žmogus. Dideliame jos name kartu su ja mes pragyvenome apie 4 metus. Ji pamilo mane kaip tikrą dukrą ir džiaugėsi, kad jai teko tokia ūkiška marti.
Esą, gyvenimo saulėlydyje pailsės. Džiaugėsi mūsų sūnumi, jos anūku, ir padėjo man su juo taktiškai, neperimdama visko sau. O kai Joriukui sukako 5 metai, anyta pasakė, kad ji nebejauna ir nori perrašyti visą turtą vaikui. Vyras ėmė ją atkalbinėti, kad neskubėtų ir nežengtų neapgalvoto žingsnio.
Aš tada dar nuoširdžiai nustebau, juk nieko tokio tame nemačiau, netgi atvirkščiai. O jau po kelių savaičių vyras pranešė man, kad sutiko kitą moterį. Sakė, kad su manimi nelaimingas.
Paaiškino, kad ta kita – tikra šeimininkė ir bus tikra žmona. Susirinkau daiktus, pasiėmiau sūnų ir išėjau. Močiutė anūką matė gana
dažnai; vėliau Joris paaugo ir pats nubėgdavo pas ją į svečius.
Taigi, paklausiau buvusios anytos, kodėl ji, tokio amžiaus ir tokiame šaltyje, prekiauja turguje. Netikėtai ji apsiverkė. Pasakė, kad sūnus su marčia nusprendė įkurti mini fermą, šeimyninę. Močiutei teko „lengviausias“ vaidmuo – visa tai pardavinėti turguje. Man pasidarė taip jos gaila. Ji toks geras žmogus.
Nelabai įsivaizduoju, kaip galima jos amžiuje taip dirbti visą dieną. Įsigijau viską, kas pas ją liko, nors man tiek daug ir nereikėjo. Grįžusi namo, papasakojau šią istoriją sūnui. Pasitarėme ir nusprendėme pasiimti močiutę pas save. Išsikvietėme taksi ir nuvažiavome jos. Ji buvo labai nustebusi. Nenorom, bet nuėjo su mumis.
Dabar gyvename trise. Močiutė kasdien gamina skanėstus, džiaugiasi Jorio pasiekimais mokykloje ir tiesiog gyvena… O sūnus su naująja marčia nė karto nepaskambino paklausti, kaip ji. Jie labai supyko ant mūsų, nes dabar turi samdyti žmogų, o to jų planuose nebuvo.
