Mano vardas Vika ir aš turiu gerą šeimą, vyrą, kuris mane myli, du nuostabius vaikus, gerą namą, ger darbą, visiems atrodė, kad pas mane viskas puiku. Tačiau niekas nežinojo, kiek naktų aš verkiu, kiek pažeminimų man reikia kęsti iš savo vyro ir anytos.
Kiekvieną pavasarį mano vyras keliauja ilsėtis vienas, be manęs ir vaikų, tai anyta perka jam kelionę.
Kai pasakiau jai, kad jos berniukas jau turi šeimą ir važiuoti ilsėtis reikia su visa šeima, ji man pasakė, kad čia jos sprendimas, jos pinigai ir jos berniukas turi pailsėti nuo žmonos, nuo vaikų ir ji nieko nekeis dėl žmonos pavydo.
Kasmet vyras važiuoja poilsiauti, o aš važiuoju pas mamą į kaimą. Kartą pamačiau, kad vyras įdėjo nuotrauką apsikabinęs su kažkokia moterimi, supratau, kad vyras kurorte man neištikimas ir laikas keisti požiūrį į gyvenimą, kitaip aš taip ir raudosiu naktimis.
Vaikai buvo stovykloje, o mama, matydama, kad mano vyras kasmet važinėja po kurortus, pardavė karvę ir nupirko man kelionę. Kai vyras sužinojo, kad aš poilsiauju, buvo įsiutęs, o aš nusprendžiau jį pamokyti ir pasakiau:
„Brangusis, man reikia pailsėti nuo šeimos, nuo tavęs, nuo vaikų, aš netrukdau tau ilsėtis, o tu netrukdyk man“.
Pradėjau kelti savo foto su kitais vyriškiais, vyrui nė karto nebuvau neištikima. Jūs neįsivaizduojate, kas čia prasidėjo, mano anyta pradėjo man skambinėti, kad padorios žmonos taip nesielgia, kad aš turiu saugoti šeimos garbę ir viskas tokiam stiliuje, aš PRIVALAU.
Aš jai atsakiau, kad niekam, išskyrus savo vaikus ir mamą, nieko neprivalau, jei jai nepatinka, tegu nustoja pirkti keliones savo sūneliui.
Vyras grįžo namo anksčiau už mane, o aš buvau dar kelias dienas, bet kai grįžau, vyras pasakė, kad nuo dabar mes važiuosime ilsėtis kartu, tačiau aš nesutikau, man nusibodo, kad jis visą gyvenimą man melavo ir sakė, kad tai šeimos labui.
Padaviau skyryboms, vyras nesutiko, miegame atskirai, jūs žinote, aš labai jį mylėjau, o dabar negaliu į jį net žiūrėti, toks jis man pasidarė bjaurus. Mus visgi išskyrė, vaikai su juo ir jo motina bendrauti nenori.
Jis išėjo, bet pasakė, kad ateis laikas ir aš pasigailėsiu savo sprendimo. Praėjo 3 metai, nė dienos nepasigailėjau , taip, finansiškai buvo sunku, bet nieko, susidorojome.
Sutikau labai gerą vyriškį, dabar mes visi kartu važiuojame poilsiauti, aš, jis ir vaikai ir jam nereikia ilsėtis nuo svetimų vaikų, o tikram tėvui nuo savų reikėjo ilsėtis.
Jis taip ir gyvena su savo mama, ieško idealo, na ką gi, padėk dieve. Branginkite tai, ką turite, prarasti lengva, o rasti paskui praktiškai neįmanoma, o jei rasite, tai pastoviai lyginsite tarpusavyje.
