Mūsų klasėje mokėsi mergaitė, vardu Sandra. Ji buvo vyresnė už mus maždaug metais, kadangi atiteko mums kaip „palikimas“ iš vyresnės klasės.
Pasimokė Sandra iki 9 klasės, o paskui išėjo į profesinę. Dėl šio fakto visi mokytojai neapsakomai džiaugėsi, kadangi tempė Sandrą iš klasės į klasę.
Sandra buvo kvaila ir tingi, tačiau apdovanota grožiu. Tai šiandien merginos su tokiu funkcijų rinkiniu yra išgraibstomos, o anksčiau rimtiems santykiams su rimtais žmonėmis šiek tiek intelekto irgi reikėjo.
Nežinia kaip, bet paskutiniame proftechninės kurse Sandra ištekėjo. Be to, jos jaunikis buvo ne koks būsimas šaltkalvis, o matematikos dėstytojas.
Pats buvo išsiskyręs, bet turėjo nuosavą būstą ir net automobilį.
Žodžiu, pavydėtinas jaunikis. Sandra sėkmingai baigė profesinę ir net mėnesį padirbo pagal specialybę buhalterio padėjėja (ar kažkas panašaus).
O toliau Sandra turėjo planų persikelti į didelį miestą. Jos vyras dėl kai kurių priežasčių nenorėjo palikti įprastos vietos, o paskui jie greitai išsiskyrė. Ji išvyko į sostinę. Ten vėl ištekėjo.
Šį kartą jos išrinktuoju tapo kažkoks verslininkas, užsiimantis kompiuterinės technikos tiekimu. Jo verslas vystėsi sėkmingai, o jauna graži žmona buvo kaip tik.
Greitai Sandra perviliojo savo ankstesnį vyrą, nes žinojo, kad šis domisi informatika (jis su džiaugsmu persikėlė, kadangi atėjo sunkmetis).
Jų firma pradėjo ne tik tiekti įrangą, bet ir ją montuoti bei diegti. Buvęs vyras net labai pravertė. O Sandra padarė taip, kad firma priklausytų jai.
Ir su dideliu malonumu ją pardavė. O toliau jau buvo užsienis. Ten – kaip įprastai. Vėl ištekėjo už verslininko.
Pasak jos, pagrindinį pelną gavo krizės metu, laiku ją pajutę ir pasinaudoję situacija. Šiandien turi butą Londone ir užmiesčio namą.
Visada atvyksta į klasės susitikimus. Nesigiria, tiesiog kartais sako, kad atsidūrė reikiamoje vietoje reikiamu metu. Na, ir jos grožis suvaidino nemenką vaidmenį.
