Gyvenimas tuo ir įdomus, kad visiškas nenuspėjamas…
Šie sutuoktiniai išsiskyrė dar jauni. Nesutapo jų gyvenimo planai. Žmona norėjo padaryti gerą karjerą, o vyras siekė šeimyninės idilės, kur jie su vaikais lauks senatvės.
O bet tačiau. Jie abu suklydo. Kiekvienas nugyveno savo gyvenimą taip, kaip manė esant teisinga. Bet galų gale jų keliai susikirto. Šįkart senelių namuose.
Ji visą gyvenimą keliavo, darė karjerą, tačiau atėjo senatvė ir sugriovė planus.
Ji atsidūrė senelių namuose.
O jis pašventė visą gyvenimą savo vaikams, kuriuos jam pagimdė kita moteris, tačiau vis tiek senatvėje liko vienas be niekieno pagalbos.
Ir štai liūdnas koridorius. Ji sėdi senutėliame krėsle ir žiūri pro langą, jis vaikšto koridoriumi, sunėręs rankas už nugaros. Staiga jų žvilgsniai susidūrė.
„Nagi labas, mano senatve“. Nuo tada jie buvo neišskiriami. O personalas taip ir nesužinojo, kaip jie susidraugavo ir kas tarp jų buvo…
