Mes gavome laišką iš mūsų puslapio sekėjos ir nusprendėme publikuoti jos istoriją.
Mano istorija nelinksma ir be jo „happy endo“. Nusprendžiau ja pasidalyti, kad kitos moterys nedarytų tokių pat klaidų kaip aš.
Mano vardas Marija, man greitai sukaks 50 metų. Po mokyklos įstojau į pedagoginį, bet mokykloje taip ir nedirbau nė dienos.
4 kurse mane įtraukė meilė, ištekėjau vos baigusi aukštąjį.
Mano tėvai vestuvių proga mums padovanojo 2 kambarių butą naujos statybos name, neįrengtą. Mes buvome laimingi! Remontą darėme jau savo jėgomis.
Vyras tuo metu jau dirbo, gaudavo gerą algą ir pasakė – sėdėk namie, vaikus gimdyk. Aš kaip tik ir pastojau su dukrele Austėja.
O dovanotą mano tėvų butą apiforminome ant vyro, jis pasakė – taip paprasčiau ir patogiau apiforminti.
Aš, naivi ir įsimylėjusi, su viskuo sutikau – mes juk ruošėmės gyventi kartu iki gilios senatvės ir mirti tą pačią dieną.
Paskui vyras kaip palikimą iš savo tėvų gavo vieno kambario butą, mes jį išnuomojome.
Po 7 metų mums gimė dar viena dukrelė – Morta. Į darbą vyras manęs neleido, kad užsiimčiau buitimi ir vaikais.
Jis įsteigė savo firmą, pajamos išaugo.
Mano tėvai atidavė mums savo sklypą ir vyras užsidegė noru pasistatyti nuosavą namą. 4 metus vyko statybos, paskui mes pardavėme butą, dovanotą mano tėvų, vyras įkalbėjo mane pasiimti kreditą savo vardu, už tuos pinigus mes baigėme statyti namą ir persikėlėme ten. Namą ir sklypą vyras irgi apiformino ant savęs.
Naujame name mes laimingai gyvenome 12 metų. Aš visas jėgas įdėjau į interjerų apipavidalinimą, savo rankomis originaliai dažiau sienas, dariau vitražus, kad būtų gražu ir jauku. Pasodinau sodą, prabangius gėlynus, o visos daržovės buvo iš nuosavo daržo.
Vyresnioji dukra ištekėjo ir išvažiavo į kitą šalies pusę, o jaunesnioji studijavo mediciną, 3 kurse.
Ir vieną netikusią dieną pas dukrą į svečius atėjo jos universiteto draugė. Ji ėmė flirtuoti su vyru, o šis buvo patenkintas tokiu jaunos gražuolės dėmesiu.
Baigėsi tuo, kad jis padavė skyrybų ir iškart vedė tą draugę. Iš namo mane iškėlė į tą vieno kambario butą, kuris atiteko iš jo tėvų. Dalijant turtą teismas neatsižvelgė į jokius mano argumentus , kad į namo statybas buvo įdėtos lėšos iš buto pardavimo, kuris buvo dovanotas mano tėvų, ir sklypas irgi iš jų.
Pasirodė, kad aš neturiu jokių teisių, nes niekada nedirbau. Vyras turėjo brangų žymų advokatą, o aš – praktiškai jokios gynybos. Iš manęs net atėmė tą automobilį, kurį vyras padovanojo su 45-uoju gimtadieniu, bet apiformino irgi ant savęs.
Dabar name, kurį pastačiau ir įrengiau aš ne mažiau, nei vyras, gyvena ta mergina, atėjusi ant visa ko gatavo, ji važinėja mano mašina ir žiūri į mane kaip į tuščią vietą.
Dukra iš pradžių buvo prieš tėvo vedybas su savo bendraamže, bet paskui susitaikė – jis moka už jos mokslus ir pilnai išlaiko. O aš nieko neturiu.
Pagal specialybę į mokyklą 50-ies ir be stažo manęs niekas nenorėjo priimti, radau darbą draudimo kompanijoje už minimalų užmokestį.
Štai toks mano gyvenimo, kurį aš pašvenčiau vyrui, vaikams ir šeimos lizdeliui, rezultatas.
