…Pavargęs jaunas angelas sėdėjo ant palangės bute, žvelgdamas į jauną moterį, gulinčią ant sofos.
– Atsilieki nuo plano! – ištarė balsas palei ausį. Senas, patyręs angelas nusileido šalia ir vos
nepastūmė sparnu jaunojo.
– Kad aš jau nebežinau, ką su ja daryti,- vos neverkdamas tarė jaunasis.
– Taip, Viktorija Jonaitytė, 36 metų. Didelis literatūrinis ir meninis potencialas. Neatskleistas.
Potencialas laimingai santuokai ir sūnums pametinukams. Neatskleistas, – perskaitė senasis kortelę, atsiradusią iš niekur.
– Nenori, nieko nenori. Jai pasakas vaikams rašyti ir paveikslėlius jiems piešti, o ji…
Vyriausia teisininkė didelėje firmoje. Darbo nekenčia, bet eina į jį su kalnų avino užsispyrimu. Bijo netekti pinigų, kuriuos vis tiek leidžia tik dalykiniams kostiumams (reikia atitikti), kurių ji irgi, tiesą sakant, negali pakęsti. Nusipirko butą miesto centre, į kurį pareina tik išsimiegoti.
O juk jeigu ji viską mestų ir imtų daryti, ko nori, tai tuos pačius pinigus pradėtų gauti po metų. Mestų miestą, kurio nemyli, ir išvažiuotų prie jūros, įsigytų pūkuotą storą katiną, kurio visada norėjo…
Dabar ji net katino laikyti negali, nes namie beveik nebūna.
– O kaip su santykiais?
– Lygiai taip pat. Tas, kuris jai skirtas, laukia jos ten, prie jūros. Jau 5 metus laukia. Net benamį kačiuką prieš 5 metus pasiėmė ir išslaugė.
– Mmmm taip, apmaudu… Motyvuojančius sapnus siuntei? Reikalingus susitikimus organizavai? – susimąstęs pasikasė plikę senasis.
– O kaipgi! Po sapnų atsikelia pikta, su visais barasi. Reklamas į piešimo ir rašymo talento vystymo kursus siunčiau, kūrybinius konkursus…Viską ištrina neskaičius. Net susitikimą su skirtuoju beveik surengiau – jis į šį miestą buvo atvažiavęs. Čia jo kariuomenės draugas gyvena.
Ji pro šalį praėjo. Buvo svarbus pokalbis telefonu su klientu,- jaunasis visiškai nuleido galvą.
– Bandysime taikyti rimtesnius metodus,- mąsliai tarė senasis.
..Rytas buvo niūrus, kaip Vikos , kurią pažadino šefo telefono skambutis, nuotaika:
– Po pusvalandžio išvyksti. Problemos pajūrio filiale. Sutvarkysi – gausi premiją, ne – bus kita kalba.
O dar po kelių valandų moteris stovėjo pajūrio miesto krantinėje ir žiūrėjo į jūrą. Iki soties prisikvėpavusi jūros oro, ji pasisuko ant aukštakulnių ir susiruošė eiti į firmos filialą, kai staiga pro šalį važiuojantis dviratininkas per vėlai ją pastebėjo.
Vika pajuto stumtelėjimą ir nuo laiptukų nulėkė tiesiai į vandenį, ir jei ne vyriškis, atėjęs jai į pagalbą, viskas galėjo baigtis liūdnai.
Vyras jai pasirodė blankiai pažįstamas, jis pagavo taksi ir nuvežė ją į ligoninę. Pasirodė, jai lengvas smegenų sutrenkimas ir kojos lūžis.
Vakare paskambino bosas ir pareikalavo pasiaiškinti, kodėl Vika taip ir nepasirodė filiale.
Kenčianti smarkų galvos skausmą moteris netikėtai išdėjo šefui viską, kas susikaupė per daugelį metų…
ir tuoj pat tapo bedarbe.
…Ant medžio šakos už ligoninės lango sėdėjo du angelai.
– Ir visgi lūžis ir sutrenkimas – tai jau kažkaip per kietai… – abejojo jaunasis.
– Neee, su lūžiu niekur nepabėgs, o sutrenkimas neleis daug galvoti. O skirtasis jau viską suprato.
Galvoji, jis šiaip sau kasdien pas ją su mandarinais ateina? – šypsodamasis pasakė senasis
angelas.
– O kūryba? – paklausė jaunasis.
– Rytoj jos kaimynę išrašo ir ji pamirš spintelėje albumą ir pieštukus, o ten viskas ir susiklostys,- patenkintas patrynė rankas patyręs angelas.
